Atlikus tyrimus mokslininkams pavyko nustatyti, kad bankų sektoriaus darbuotojai yra labiausiai linkę meluoti. Kur, pasak mokslininkų, slypi bankininkų polinkio meluoti priežastys, nagrinėjo portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Ciuricho universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad darbas bankų sektoriuje verčia žmones elgtis nesąžiningai. Tokius rezultatus parodė eksperimentas, kuriame dalyvavo vieno didžiausių tarptautinio banko darbuotojai. Išaiškėjo, kad, šios organizacijos darbuotojai yra visiškai sąžiningi žmonės. Tačiau, kai tik jiems primenama apie jų profesiją - bankininkus lyg kas pakeičia ir jie pradeda intensyviai meluoti. Ypatingą dėmesį tyrėjai akcentuoja į tai, kad tokie tyrimai buvo atlikti ir su kitų sričių specialistais, tačiau toks elgesys pasireiškė tik pas banko darbuotojus.

Ciuricho universiteto mokslininkų atlikto eksperimento priežastis buvo skandalai, kurie pastaruosius kelerius metus vyko finansų sektoriuje, kai tiriant stambių finansinių machinacijų bylas į teisėsaugos pareigūnų akiratį patekdavo vyresnieji kai kurių kompanijų darbuotojai. Ši aplinkybė buvo aiškinama dviem hipotezėmis. Pirma: organizacijos, kurios dirba su finansais, būtinai pritraukia įvairaus plauko sukčius. Antra: apgaudinėti darbuotojus verčia korporatyvinė finansinių institucijų kultūra.

Ciuricho universiteto mokslininkai, vykdydami eksperimentą, naudojo savo metodiką

Jei tiesiogiai palygintume bankų sektoriaus darbuotojus su žmonėmis, kurie dirba kituose srityse, tai tokio tyrimo rezultatai neduotų norimo rezultato: palyginti tikslines grupes būtų tiesiog beprasmiška dėl tarp jų esančių didžiulių skirtumų. Alano Kono (Alain Cohn) vadovaujama mokslininkų grupė nusprendė eiti šiek tiek kitokiu keliu: eksperimentui atlikti buvo panaudotas metodas, pagal kurį asmuo galėtų turėti savyje kelias sąlygines asmenybes, kurios paremtos jų etnine, lyties ar profesine tapatybe.

Mokslininkai nusprendė padalinti 128 vieno banko darbuotojus į dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo atlikta apklausa, kurios metu eksperimento dalyviams buvo užduodami klausimai apie tai, ar jie patenkinti savo gyvenimu ir apie jų savijautą, tačiau apie jų profesinę veiklą nebuvo užsiminta ne žodžiu. Po apklausos dalyviams buvo pasiūlyta nuošalioje aplinkoje dešimt kartų mesti monetą, vėliau jie turėjo pateikti ataskaitą, nurodydami, kuria puse nukrito ši moneta. Už kiekvieną monetos kritimo ant herbo pusės įrašą buvo pasiūlytas piniginis atlygis.

Eksperimento dalyviams, patekusiems į antrąją grupę, jokių klausimų bendrąja tema nebuvo užduota - jie buvo pakeisti klausimais, susijusiais su jų profesija. O būtent, vietoj klausimo apie laiką, kurį jie kasdien praleidžia prie televizoriaus, mokslininkai patekusių į antrąją grupę klausė, kuo jie užsiima, dirbdami banke. Panašiais klausimais, prieš pereidami į monetos metimo eksperimento etapą, eksperimento dalyviai buvo skatinami „įjungti savyje“ banko darbuotojo asmenybę.

Eksperimento rezultatai parodė, kad pirmoje kontrolinėje grupėje jų parašytų ataskaitų apie monetos kritimą ant kurios nors pusės rezultatų pasiskirstymas atitiko laukiamus binominalinius rezultatus. Kitaip tariant, šios grupės dalyviai sąžiningai įrašinėjo į ataskaitą, ant kurios pusės po kiekvieno metimo krito moneta.

Eksperimento dalyvių, patekusių į antrąją grupę, rezultatai žymiai skyrėsi nuo tų, kurių iš jų buvo tikėtasi. Jei tarp patekusių į pirmąją grupę laimėtų mestos monetos kritimų dalis sudarė 51,6 procento, tai tuo tarpu antrojoje grupėje ta dalis sudarė jau 58,2 procento. Sumelavusių eksperimento dalyvių skaičius pirmoje grupėje sudarė 16 procentų, antroje grupėje -  26 procentai.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad tokie eksperimento rezultatai paaiškinami ne vienu, bet keliais veiksniais - bankų darbuotojų melagingumą galėjo skatinti finansinių premijų sistema, kurios pagalba banko vadovybė bando skatinti savo darbuotojus, siekdama pagerinti darbo produktyvumą, arba nesąžiningo elgesio priežastimi paprasčiausia galėjo būti klausimų, susijusių su pinigais, perteklius. Tačiau po tolesnės eksperimento rezultatų analizės ir pakartotinio eksperimento, ši versija buvo atmesta.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad padidėjęs bankų sektoriaus darbuotojų nesąžiningumas yra bruožas, kuris jiems įskiepijamas dėl korporatyvinės kultūros įtakos finansinėse įstaigose.

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Aukščiausiosios instancijos teisme pralaimėjusi „Lietuvos ryto“ televizija privalo sumokėti baudą už per vėlai paskelbtą paneigimą Technologinės naujovės bankininkystėje (3 dalis). Paslaugos, pasiekiamos bet kur Technologinės naujovės bankininkystėje (2 dalis). Mokėjimo kortelės Technologinės naujovės bankininkystėje (1 dalis). Elektroninės paslaugos Kaip atsidaryti banko sąskaitą Anglijoje?