Rusų aktoriaus ir dainininko Vladimiro Vysockio našlė Marina Vlady pardavė aukcione pomirtinę vyro kaukę ir jo paskutinio eilėraščio rankraštį. Dėl to prancūzė sukėlė rusų pasipiktinimą.

Kadaise Marina turėjo viską: jaunystę, grožį, šlovę, meilę ir pinigų. O dabar... „Dažnai verkiu namie viena, – prisipažino M. Vlady. – Nieko nebeliko. Trys seserys mirė. Vyro neturiu. O trys sūnūs mane pamiršo.“ Po paskutinio sutuoktinio Leono Schwartzenbergo mirties nuo hepatito C 2003 metais viskas ėmė griūti. Ir šiandien 77-erių aktorei nebėra iš ko gyventi.

„Dar neseniai turėjau didelį namą. Tačiau teko jį parduoti ir nusipirkti mažesnį, – sakė M. Vlady. – O dabar parduodu ir šį namą. Kraustysiuosi į nedidelį butą.“ Liūdina, kad jai reikia parduoti ne tik būstą. Buvusi kino žvaigždė pateikė aukcionui viską, ką turėjo vertingiausia. „Iš viso parduodu 150 daiktų: brangenybes, knygas...“ – sielvartavo ji. Marinai teks atsisakyti ir V. Vysockio atminimo: jo pomirtinės kaukės bei paskutinio eilėraščio, parašyto ant transporto bilieto. Šis pagyvenusios moters poelgis sukėlė Rusijoje pasipiktinimo bangą.

Ne iš gero gyvenimo

Iš Maskvos ėmė plaukti priekaištai: blogai, kad didžio rusų aktoriaus ir dainininko atminimas „pereis į nežinomas rankas“. Rusijos žiniasklaida paprašė Marinos pakomentuoti susidariusią situaciją. „Nenoriu apie tai kalbėti! – nukirto aktorė. – Jūs man nusibodote.“ Rusijos žiniasklaidos atstovai padarė išvadą: „Jeigu žmogus jaustųsi teisus, matyt, nebūtų toks agresyvus.“

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę

Tačiau kuo nusikalto garbaus amžiaus moteris? Tuo, kad neturi lėšų? Ne iš gero gyvenimo ji parduoda visus savo daiktus. Juk nebeturi pinigų. Teatre, kuriame dar dirba, atlyginimas mažas, o ir vaidmenų jau seniai niekas nebeduoda – amžius ne tas.

„Visi man skambina, kaltina. Bet apie ką galime kalbėti? – stebėjosi prancūzė. – Niekas neturi teisės manęs teisti. Aš mylėjau V. Vysockį. Jeigu jis nebūtų manęs sutikęs, būtų miręs vos 30-ies, o ne 42-ejų. Tada Volodiai gerklėje trūko kraujagyslė, o aš jį išgelbėjau. Nesakysiu kaip. Taigi dabar galiu daryti tai, ką manau esant reikalinga.“

M. Vlady nelabai ir turi iš ko rinktis. Be to, kas norėjo, kad V. Vysockio atminimas grįžtų į Rusiją, galėjo susimesti pinigų ir kaukę bei rankraštį nupirkti, o ne vien plepėti ir piktintis. „Marina padarė taip, kaip manė, jog reikia padaryti, – stojo ginti moters V. Vysockio sūnus Nikita. – Daugybę tėvo rankraščių, kitų dokumentų ji neatlygintinai perdavė Rusijos valstybiniam literatūros ir meno muziejui. O pomirtinę kaukę ir paskutinį eilėraštį už 225 tūkst. eurų nupirko Rusijos pilietis Andejus Gavrilovskis. Jis yra įkūręs V. Vysockio muziejų Jekaterinburge ir ten eksponuos šiuos daiktus. Beje, dainininko vardu pavadinta gatvė Maskvoje atsirado tik šiemet. Per 35 metus kažin kodėl niekas nė karto dėl to nepasipiktino.“

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė Goda AMBRAZAS