Šią savaitę pasirašytas naujasis ketverių metų trukmės Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos protokolas. Jis ypač aktualus Lietuvos žvejams, nes Mauritanijos išskirtinė ekonominė zona yra vienas svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivų žvejybos rajonų.

ES laivų žvejyba Mauritanijos vandenyse nevyko nuo praėjusių metų gruodžio, kai baigėsi iki tol galiojęs dvejų metų trukmės protokolas tarp ES ir Mauritanijos. Nesugebant susitarti, derybos dėl kito protokolo buvo sustabdytos, tačiau Europos Komisijai pavyko jas atnaujinti ir pasiekti abiems pusėms priimtinus sprendimus.

Naujasis protokolas suteikia galimybę ES žvejybos laivams jau nuo 2016 m. pradžios atnaujinti žvejybą Mauritanijos vandenyse.  Protokole nurodoma, kad ES kasmet mokės 59 mln. eurų finansinį įnašą, taip pat 4,1 mln. eurų tiesiogiai parems Mauritanijos žvejybos sektorių, už tai mainais gaudama žvejybos galimybių pagal 7 kategorijas.

Lietuvai aktualiausia pelaginių tralerių-šaldiklių žvejybos kategorija, pagal kurią ES kasmet gaus 247 500 tonų pelaginių žuvų kvotą. „Pagal Tarybos reglamente numatytą žvejybos galimybių paskirstymą tarp šalių  narių, Lietuvai teks apie 58 tūkst. tonų žvejybos kvota“, – informuoja žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė. Kiekvienais naujojo protokolo galiojimo metais Lietuvai galėtų būti išduotos 22 žvejybos licencijos.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse Lietuvos laivai žvejoja daugiau kaip 40 metų. Pasak viceministrės Linos Kujalytės, mūsų šalis yra labai suinteresuota žvejybos tęstinumu, nes ši zona yra vienas svarbiausių mūsų šalies tolimojo plaukiojimo laivų žvejybos rajonų – joje sugaunama daugiau kaip pusė visų Lietuvos laivais tolimuosiuose žvejybos rajonuose sužvejojamų žuvų.

Pažymėtina, kad žemės ūkis Mauritanijoje plėtojamas labai vangiai – net 70 proc. šalies teritorijos užima dykuma, kuri dėl nuolatinių sausrų vis plečiasi. Svarbiausios žemės ūkio šakos – gyvulininkystė ir žvejyba. Mauritanijos žuvų ištekliai yra vieni didžiausių pasaulyje, o pajamos iš žuvų eksporto sudaro apie 50 proc. visų šios šalies eksporto pajamų. Nors Mauritanija turi senas žvejybos, ypač pelaginių žuvų, tradicijas, tačiau išvystyta žuvies perdirbimo pramone pasigirti negali.

Šaltinis - alkas.lt