Britų premjeras Deividas Kameronas paskelbė reikalavimų Europos Sąjungai sąrašą, tik išpildžius kuriuos, britai sutinka likti ES.

Reikalavimai tik keturi, tačiau labai nemalonūs Briuseliui. Ir taip, Londono reikalavimai sekantys:

– Suteikti nacionaliniams parlamentams teisę uždėti veto ES sprendimų vykdymui.

– Panaudoti vienodų teisių principą šalims esančioms €uro zonoje ir šalims, išsaugojusioms savo nacionalines valiutas, priimant sprendimus Eurokomisijoje ekonominiais klausimais.

– Sustabdyti tolimesnę Europos Sąjungos organų įgaliojimų plėtrą nacionalinių vyriausybių įgaliojimų sąskaita.

Bet svarbiausia, kas kelia Britanijos nepasitenkinimą ir ką labiausiai puolė savo kalboje britų premjeras – tai laisvo judėjimo principas Europos Sąjungos teritorijoje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Pasak Kamerono, imigrantai sudaro papildomą krūvį Britanijos infrastruktūrai, jos medicininėms įstaigoms ir mokykliniam švietimui, ir kas svarbiausia vietinių britų nenaudai. Per metus atvykstančių į Britaniją migrantų skaičius siekia 300 tūkstančių žmonių, ką Britanijos premjeras laiko nepriimtinu dalyku.

Todėl Jungtinė Karalystė tiesiai reikalauja iš Europos Sąjungos teisės riboti imigraciją iš rytinės Europos valstybių. Ir pirmiausiai tas dalykas liečia Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, kurių piliečiai pagrindinai persikelia dirbti ir gyventi būtent į Angliją. Dar iš Pabaltijo mėgstama vykti į Norvegiją, tačiau ten mažai kas lieka – šalis nėra didelė, todėl laisvų darbo vietų ne tiek jau daug. Su Britanija nesulyginama.

Kadangi tiesiogiai uždrausti migraciją ES ribose negalima, tai Kameronas reikalauja pripažinti Karalystei teisę neteikti mokesčių lengvatų ES šalių gyventojams atvykusiems į Albioną, sustabdyti mokėti pašalpas imigrantams, o taip pat ir eilę kitų socialinių išmokų. Be to, kalba eina ir apie kitų ES šalių piliečių buvimo laiko Britanijos teritorijoje ribojimą.

Ar verta sakyti, jog britų premjero reikalavimai sukėlė tikrą paniką Lietuvoje, – ne veltui viena pirmųjų su kritika pasisakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nieko stebėtino – pusė migrantų iš Lietuvos vyksta būtent į Britaniją. Nežiūrint į tai, jog oficialiai Lietuva pastoviai pareiškia, kad kenčia nuo emigracijos, iš tiesų tik tai ją gelbėja nuo socialinių sukrėtimų.

Šalyje darbo nėra, kaip nėra ir ateities jaunimui. Lietuva sėkmingai sugriovė savo ekonomiką, uoliai tenkindama ES reikalavimus, ir dabar gyvena pagrindinai iš Europos Sąjungos dotacijų.

Suprantama, jog esant tokioms sąlygoms, kuo mažesnis yra ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius, tuo yra geriau. Juk neužimtų darbu gyventojų išstūmimas į užsienį automatiškai išsprendžia nedarbo, socialinių išlaidų ir kitas problemas.

Jei žmonės pradės likti Lietuvoje, tai socialinė įtampa ims pasireikšti labai greit, o tada šalies vyriausybei teks susidurti su milžiniškais sunkumais, juk gyventi ES finansinės pagalbos sąskaita nesigaus, ekonomika vos gyva, o draugų tarp aplinkinių šalių kaip ir nėra. Reikės kurti realią ekonomiką, o po ketvirčio amžiaus paramos prašytojų gyvenimo tai bus sudėtinga, jei apskritai įmanoma.

Dar reikia turėti omenyje tai, kad, jeigu Britanija pasitrauks iš ES ar apribos imigrantų srautus, tai perskirstyti lietuvių migrantų srautą bus labai sudėtinga , jei apskritai įmanoma – konkurencija tarp migrantų ir taip milžiniška – į didesnės gerovės ES šalis ir taip plūsta lenkų, rumunų, bulgarų, portugalų, graikų ir kitų ES šalių gyventojų srautai, papildomai prie jų, Europa jau dūsta nuo afrikiečių ir azijiečių srauto.

Šaltinis - sarmatas.lt

Parengta pagal: ruconnect.co.uk