Kristina KUČINSKAITĖ
 

Susirengusiesiems į Centrinės Amerikos valstybę Kostą Riką reikia iškart nusiteikti, jog danguje teks praleisti 15 – 20 valandų. Bene visi skrydžiai į San Chosė - per Amerikos didmiesčius Čikagą, Niujorką, Vašingtoną ar dar kurį miestą. Labiausiai šioje šalyje sužavi įspūdinga gamta, turistams patrauklios pramogos.

Stipriausią ekonomiką Centrinėje Amerikoje puoselėjanti Kosta Rika gausi ne tik pietų kraštų žalumos, joje gali rasti ir šiek tiek Europos bei kitų kraštų. Florencija, Venecija, Graikija, Atėnai, Liverpulis, Prancūzija, Brazilija, San Diegas, Indija - taip pavadinti Kosta Rikos miestai. Tarptautinio žurnalo „National Geographic“ čionykščiai Atėnai pripažinti geriausio klimato miestu pasaulyje, kadangi oro temperatūra čia visus metus yra beveik vienoda – jei skiriasi, tai tik puse laipsnio.

Susirengusiesiems į Kostą Riką dar Lietuvoje būtina gauti turistinę ESTA kortelę, kainuojančią 14 JAV dolerių. Nors ji neužtikrins, kad muitinės darbuotojai bent kojos piršteliu leis jums įžengti į tolimąją žemę, bet be ESTA - tokia svajonė išvis suduš. Dar vienas patarimas - pasiekę Ameriką ir toliau keliaudami tranzitu oro uoste būtinai pasiimkite ir iš naujo registruokite bagažą, nors ir turite įlaipinimo bilietus iki pat paskutinės stotelės.

Kosta Rikos šūkis – pura vida, reiškiantis švarų gyvenimą. Kostarikiečiai ne šiaip juo tiki, jį vartoja visur, kur įmanoma.

Kosta Rikos šūkis – pura vida, reiškiantis švarų gyvenimą. Kostarikiečiai ne šiaip juo tiki, jį vartoja visur, kur įmanoma. Tarkim, pasisveikindami, atsisveikindami ar linkėdami gero kelio. Pastaraisiais metais Kosta Rikoje priimtas nerūkymo įstatymas: traukti cigaretę draudžiama viešbučiuose, baruose, viešosiose erdvėse.

Reikia skėčio ir bikinio

Kosta Rikoje vasarą – lietaus sezonas. Yra net keletas vietovių, kur apskritai lyja dešimt mėnesių per metus. Tačiau pavažiavę vos pusšimtį kilometrų atokiau iš drėgnosios zonos, rasite smėlėtus paplūdimius ir spiginančią saulę. Apie tai, ką norėsite nuveikti Kostą Rikoje, nuspręskite iš anksto. Jei namų darbų vis dėlto neparuošėte, turėsite keletą išeičių: nuomotis automobilį, kreiptis į vietos kelionių agentūrą arba pasikliauti paslaugomis vairuojančio gido. Jis už kartu praleistą dieną tikėsis maždaug 50 – 100 dolerių. Gidą užsisakyti galima iš anksto, visų jų sąrašai ir kontaktai yra Kosta Rikos turizmo instituto puslapyje.

Eurai Kosta Rikoje ne itin mėgstami, todėl greta kreditinės kortelės turėkite dolerių. Jais galima atsiskaityti visur. Parduotuvių darbuotojams nepatinka stambios – 50 ar 100 dolerių - kupiūros. Jei turite tik tokias, tuomet jas keiskite banke į kolonus. Kursas – 500 kolonų yra maždaug vienas doleris.

Keliaujama vandeniu

Dauguma šalies žaliųjų plotų yra saugomi valstybės. Ją būtų galima suskirstyti į keletą zonų, dviejose jų lyja didžiąją metų dalį – tai Limono ir Dreiko teritorijos. Pastaroji apskritai specifinė: šiapus esančius viešbučius įmanoma pasiekti tik lėktuvais ir laiveliais. Turistai iš San Chosė atskrenda iki Dreiko arba Puerto Chimeneso, tuomet laivais nugabenami į viešbutį.

Kelių nėra ir Limono provincijoje, mat ties Koloradu ir Tortugeru driekiasi miškai, tad čia įkurtas nacionalinis parkas. Jis garsus ne tik dėl miškų, augalų ir gyvūnų įvairovės, bet ir tam tikru metų laiku rengiamomis ekskursijomis žiūrėti, kaip peri vėžliai. Užsisakę tokią ekskursiją į Tortugerą, išvyksite trims dienoms. Pirmiausia stabtelėsite užeigoje, kurios pasididžiavimas – nemokamai lankomas drugelių parkas. Iš ten keliauti įmanoma tik laiveliais. Daugiau nei po valandos pasieksite viešbutį nedideliame miestelyje, kuriame gyvena 800 žmonių. Tačiau čia yra ne tik parduotuvių, kavinių, bet ir naktinis klubas.

Neįprastas reginys

Pirmąją naktį keliautojai tiesiog ilsisi medinėse trobelėse. Antrąjį rytą, po pusryčių, vyksta į ekskursiją laivu.

Pirmąją naktį keliautojai tiesiog ilsisi medinėse trobelėse. Antrąjį rytą, po pusryčių, vyksta į ekskursiją laivu. Miškai regione tokie tankūs, jog norintiesiems surengiamos ir išgyvenimo stovyklos – tereikia pasiimti būtiniausius daiktus ir keliauti kelioms paroms į sunkiai įžengiamus plotus.

Įspūdingiausias antrasis vakaras Tortugere. Prie 300 JAV dolerių kainuojančios ekskursijos pridėjęs dar 20, gali dalyvauti vakaro žygyje ir stebėti žaliuosius vėžlius. Apie 16 – 17 val. vėžliai ima plaukioti greta Karibų jūros kranto ir laukia, kol sutems. Tuomet 8 km ilgio pakrantė tampa perykla. Vėžlys palieka vandens prieglobstį ir keliauja į krantą. Daugiau nei metro ilgio kiautą tempiantis gyvis išrausia smėlyje giloką duobę ir joje vienu metu padeda daugiau kai 100 kiaušinių, panašių į golfo kamuoliukus. Tuomet jie užkasami, ir vėžlys pasitraukia į vandenį. Per sezoną, trunkantį birželio – rugsėjo mėnesiais, į krantą dėti kiaušinių gyvūnai grįžta 3 – 4 kartus. Teigiama, kad daugelis kiaušinių neišsirita, esą iš tūkstančio jų išgyvena tik vienas vėžliukas.

Patraukliausi maršrutai

Dauguma pramogų šalyje susijusios su gamta, kiekvienas regionas pasižymi tam tikrais išskirtiniais maršrutais. Centriniame Kosta Rikos slėnyje turistai grožisi vulkanais, kriokliais ir išmėgina ekstremalų plaukimą upėmis. Paprastai iškylos trečios kategorijos sudėtingumo, bet trokštantieji daugiau adrenalino gali pasirinkti „Pacuare“ (White water rafting) maršrutą. Ši trasa patenka į pasaulio geriausiųjų ketvertuką.

Mūsų gidas Chuve tvirtino, kad Kosta Rika išsiskiria gausybe skirtingų paplūdimių. Šalyje yra baltojo, geltonojo, pilkojo, juodojo ir net rožinio smėlio paplūdimių. Rožinis lankytojams neprieinamas. "Playa Nancite" susidarė toje vietoje, kur kadaise plytėjo koralai, vėliau užlieti vandenyno. Per daugelį šimtmečių teritorijoje liko tik koralų atspalvio smėlis. Greta taip pat yra vienas valstybės saugomų nacionalinių parkų, jį lankyti leidžiama tik gamtosaugininkams ir mokslininkams.

Pietinio regiono žemių keliais irgi nepasieksi. Iš sostinės reikia skristi į Dreiką arba Puerto Chimenesą, tada keliauti vandens taksi. Pasak gido Chuve, tai viena gražiausių Kosta Rikos vietovių, jos pakrantėse dažnai svečiuojasi delfinai.

Itin dažna pramoga Kosta Rikoje – leidimasis lynais, nutiestais gan aukštai tarp medžių. Viena ilgiausių trasų „Ecoglide Arenal Park“, joje – penkiolika stotelių, o sudėtingiausia – „Tarzano šuolis“. Pramogavimas čia kainuoja apie 30 – 40 JAV dolerių.

Drąsiausiems turistams patinka specialiu keltuvu pakilti virš miškų į 143 metrų aukštį ir šokti su guma žemyn. Taip pat populiarus išbandymas - leistis apačion kalnų upeliu. Kadangi didžioji trasos dalis vandeniu, po ekskursijos reikia turėti kuo persirengti. Atrakcija trunka keletą valandų, o jai pasibaigus papietaujama ir peržiūrimos nuotraukos. Tai kainuoja apie 30 JAV dolerių.

Centrinę Ameriką mėgsta burlentininkai. Ne tik prityrę sportininkai, bet ir norintieji išmokti skrosti bangas. Dviejų valandų individuali buriavimo pamoka atsieina 80 JAV dolerių. Burlentę pamėgęs Chuve sakė, jog Kosta Rikoje yra paplūdimių, kuriuose susidaro vienos ilgiausių pasaulyje bangų.

Joga ir kitos pramogos

Išskirtinis miestelis – Santa Teresa. Jame gausu jogos centrų, specializuotų viešbučių. Nors pagrindinė gatvė neasfaltuota, dardėdamas per miestelį ir stebėdamas apranga, eisena bei šukuosenomis išsiskiriančius žmones supranti, jog daugeliui jų svarbiausia - dvasios ramybė. Ir visai nesvarbu, kokios kokybės kelias veda į viešbutį ar jogos centrą. „Pranamar“ vilose viskas skirta atsipalaiduoti – dušas vidiniame kieme, pietūs restorane basomis, įvairiausi masažai, pasivaikščiojimai baseine įrengtomis akmeninėmis kėdėmis, keletą kartų per dieną rengiami jogos užsiėmimai.

Naktinių pramogų geriausia ieškoti Montezumoje, o norintieji palepinti kūną procedūromis – Arenalio teritorijoje esančioje La Fortunoje. Iš daugelio La Fortunos viešbučių atsiveria įspūdingas vaizdas į vulkaną. Miestelio teritorijoje yra Karštųjų versmių (Baldi Hot Springs) parkas. Kopdamas įkalnėn gali rasti 25 skirtingo dydžio ir paskirties 32 - 67 laipsnių temperatūros mineralinio vandens baseinus. Parko uoloje įrengta ir pirtis. 3,5 kilometrų teritorijos parke vandens pramogoms skirta 15 tūkst. kv. m zona.

Malonumai skrandžiui

Kosta Rikoje dėl drėgmės augalai, radę laisvą plotelį, želia lyg pasiutę. Žmonės čia gerai išmano augmenijos subtilybes, todėl žino, kuris vaisius tik dėl grožio, o kuris – valgomas. Vietiniai itin vertina didžiulį, melioną primenantį vaisių, kuris esą skirtas onkologinių ligų profilaktikai. Kosta Rikos virtuvė neįsivaizduojama be saldžiosios bulvės yuka. Vienas nacionalinių patiekalų – chifrijo, bet ypatingesnio skonio yra ceviche, gaminamas iš smulkintos žalios žuvies ir kainuojantis apie 4 JAV dolerius. Pirmiausia žuvis gausiai apšlakstoma citrinų sultimis ir palaikoma bene pusvalandį. Tuomet užpilama limonadą primenančio imbierinio gėrimo. Patiekalui nereikia nei druskos, nei kitokių prieskonių, jį iškart galima valgyti.

Kosta Rikoje mielai skanaujama tamales – tai kukurūzas, pagardintas mėsa ir įvyniotas į banano lapą, vietos žmonės kasdien valgo kasavos – ryžių ir pupelių troškinio. Tradicinis šalies gėrimas guaro, gaminamas iš cukranendrių. Čia taip pat mėgstamas „Centenario“ romas bei „Oso“ degtinė.

Šaltinis - lzinios.lt