Kazimieras ŠLIUŽAS

Vilniuje, kuriame gyventojų daugėja, išlieka ir didžiausia darbo vietų pasiūla, pirmiausia graibstomi kvalifikuoti informacinių technologijų ir techninių sričių specialistai. Jų dairomasi tarp emigrantų, kituose miestuose ir kitose valstybėse.

Vien vasarį Lietuvos darbo biržos interneto portale publikuojama 1600 pasiūlymų skelbimų dirbti Vilniuje.

Sostinėje nėra didžiųjų apdirbamosios pramonės įmonių, vyrauja smulkios ir vidutinės, bet ir jose darbo vietas randa daug profesinį išsilavinimą turinčių darbininkų ir techninių sričių specialistų, baigusių kolegijas ar universitetus – darbų sostinėje visada yra, ir dažnai geresnių nei kitur šalyje.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį praėjusių metų ketvirtį Vilniuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 852 eurai (į rankas – 658 eurai), o vidutinis Lietuvoje – atitinkamai 748 ir 584 eurai, tačiau vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas įtraukiant ir algas už nekvalifikuotą darbą. O kvalifikuotų pramonės įmonių specialistų darbo užmokestis gerokai viršija 1500 eurų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

Ilgai nesvarsto – traukia į Vilnių

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigia, kad gamybos įmonės nuolat ieško kvalifikuotų specialistų. „Vilnius – galimybių miestas, todėl žmogus, gavęs darbo pasiūlymą sostinėje, ilgai nesvarsto, palieka ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą mažesniame mieste ar juolab periferijoje. Būna, kad palieka ir geriau mokamą darbą“, – sako jis.

Pagundai lėkti į Vilnių dažniau atsispiria tie, kurie įsitvirtinę kitose vietose ir giliau įleido šeimos šaknis, o jaunimas iki 30 metų kraunasi mantą, vos gavęs darbo pasiūlymą Vilniuje – sostinė traukia.

S. Besagirsko teigimu, būna, kad gamybos įmonėje per metus pasikeičia penktadalis darbuotojų, bet tai išimtys. Vyrauja apie 10 proc. darbuotojų kaita. Kuriamos naujos gamybos įmonės pasiūlo daugiau darbo ne tik vietos gyventojams, bet ir kviečia į Vilnių specialistų iš kitų miestų ar periferijos ir taip skatina vidinę migraciją.

Prieš keletą metų Lietuvos pramonininkų konfederacija tyrė migraciją valstybėse, kuriose gyvena iki 10 mln. žmonių. Buvo nustatyta, kad visos mažos valstybės pamažu tampa „vieno miesto valstybėmis“ – ne tik Vilnius traukos centras visai Lietuvai. Taip yra Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje – didžiausi miestai, daugiausia sostinės, sutraukia gyventojų iš mažesnių miestų ir šalies pakraščių. „Vienam miestui augant kiti mažėja. Tai nėra trumpas procesas, bet po pusšimčio metų Lietuvoje, matyt, liks gal trys gyvybingi miestai, o kiti bus mažiukai arba jų visiškai neliks“, – aiškina S. Besagirskas.

Tokios vidinės migracijos, anot jo, nestabdo ir tai, kad Vilniuje gerokai brangiau kainuoja būstas ir jo nuoma. Gerą algą gaunantis žmogus gali sau leisti nuomotis butą ir ilgainiui už paskolas nusiperka naują. Todėl Vilniuje sparčiau negu kitur plečiasi ir gyvenamųjų pastatų statyba.

Pageidaujami technikai

Vilnius yra biurų miestas, bet rasti darbą kontoroje nelengva. Kas kita – technologijų, techninių sričių specialistai. Antai beveik visi stipresni Vilniaus Gedimino technikos universiteto antrojo ir trečiojo kursų studentai jau turi darbo vietas ir dirba.

Apdirbamosios pramonės įmonėms labiausiai trūksta meistrų, gamybos vadovų, inžinierių. „Įmonės, gavusios naują specialistą, vadovas dažnai džiaugiasi, kad perviliojo jį iš kitos įmonės“, – komentuoja S. Besagirskas.

Dauguma gamybos bendrovių su laimėjimu loterijoje lygina gero eksporto vadybininko radimą. „Reikia, kad šis žmogus, nuo kurio vieno neretai priklauso visa gamybos įmonės sėkmė, išmanytų ir produktą, ir jo rinkas, todėl ieškoma patyrusių eksporto vadybininkų. Neatsisakoma ir jauno, tačiau užtrunka mažiausiai porą metų, kol išugdomas specialistas, o gamybos įmonei tiek laiko investuoti į žmogų, kurio būsimi rezultatai negarantuoti, yra prabanga, todėl verčiau ieškoma žmogaus su istorija, tegu ir gyvenančio kitame Lietuvos krašte arba emigravusio į užsienį, arba ir užsieniečio“, – aiškina pašnekovas.

Pirmenybė – kvalifikuotiems specialistams

* Vilniuje darbo daugiausia ieškojo 30–54 metų asmenys, turintys profesinę kvalifikaciją ir aukštąjį išsilavinimą.

* Didžiausios įsidarbinimo galimybės sostinėje – kvalifikuotiems darbininkams.

* Esant darbo jėgos trūkumui, daugiau nei 4,5 tūkst. užsieniečių išduoti leidimai dirbti Vilniaus apskrityje.

* Daugiausia užsieniečių įdarbino įmonės, vykdančios transporto ir saugojimo bei statybos veiklas.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Personalo paieškos įmonių pasiūlymai dirbti Vilniaus gamybos bendrovėse

* Vasario pabaigoje – 62 pasiūlymai dirbti kvalifikuotiems specialistams, turintiems įvairaus lygio universitetinį išsilavinimą.

* 21 darbo pasiūlymą pateikė gamybos bendrovės inžinerinių specialybių asmenims dirbti įrenginių montuotojais, priežiūros specialistais, gamybos meistrais, projektų vadovais ir kitoms techninio išsilavinimo reikalaujančioms pareigybėms.

Šaltinis: personalo paieškos bendrovių interneto svetainės

Dažniausiai ieškomi kvalifikuoti darbuotojai gamybos įmonėse

Specialybė Ieškoma specialistų

Informacinių technologijų technikas 15

Elektronikos inžinierius 4

Silpnųjų srovių inžinierius 4

Akmens apdirbimo mašinų operatorius 3

Elektrinės įrangos surinkėjas 2

Elektrotechnikas 2

Šaltinis - lžinios.lt

Parengta pagal: Lietuvos darbo birža