Beveik prieš mėnesį, birželio 5 dieną įvykusiame referendume Šveicarijos piliečiai atmetė pasiūlymą įvesti valstybėje visuotines 2,5 tūkst. frankų (apie 2650 dolerių) dydžio bazines pajamas. „Socialistinės“ naujovės rėmėjai patyrė pralaimėjimą, surinkę tik 22 procentus balsų.

Iš pirmo žvilgsnio, pagrindinė besąlyginių pajamų sistemos sukūrimo idėja atrodo gana paprasta. Kiekvienas pilietis reguliariai gauna tam tikrą fiksuotą sumą, nepriklausomai nuo to ar jis dirba, ar ne. Šios idėjos šalininkai yra įsitikinę, kad pastovių, patikimų pajamų dėka piliečiai imtų labiau domėtis įvairiais socialiniais projektais, įgyvendintų idėjas, kurias visada norėjo realizuoti, taip skatindami bendrą šalies ekonomikos lygį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Tačiau kai kurie ekonomistai mano kitaip. Haineris Flasbekas (Heiner Flassbeck), buvęs Vokietijos Finansų ministerijos valstybės sekretorius, 2012 metais išleido knygą, pavadintą „Bazinės pajamos - kelias į niekur“. Flasbeko nuomone, tokios sistemos įvedimas reiškia mokesčių įplaukų į valstybės iždą padvigubinimo būtinybę, o tai, savo ruožtu, žymiai paveiktų pajamų perskirstymo sistemą.

Juolab, piliečiams formaliai suteikiama galimybė dirbti žymiai mažiau, - aiškina Flasbekas. - Ir jei iš tikrųjų visi ims dirbti mažiau, sulėtės ekonomikos tempai, bus neįmanoma išsaugoti gamybos apimčių, kurių dėka finansuojama ši sistema, o staigaus mokesčių padidėjimo atveju ims augti šešėlinės ekonomikos ir nelegalaus užimtumo sektorius.

Nenuostabu, kad šis sumanymas Šveicarijoje nepavyko. Patys organizatoriai nelabai ir tikėjosi sėkmės. Pasak Ralfo Kundingo (Ralph Kundig), vieno pirmaujančių kampanijos ideologų, užduotis buvo tik atkreipti piliečių dėmesį į šį klausimą. Be to, organizatoriai padarė pagrindinę klaidą, atvėrę universalių pajamų paskirstymo galimybę tarp labai plačių gyventojų sluoksnių. Tarp jų buvo vaikai (tiesa jiems buvo numatyta daug mažesnė suma - 625 frankai), taip pat užsienio piliečiai - tie, kurie Šveicarijos teritorijoje gyvena ilgiau nei 5 metus. Visa tai sukėlė įvairių būgštavimų. Daugelio šveicarų nuomone, tokia išmoka vaikams paskatins žmones nekontroliuojamai daugintis, o išmokos mokėjimas užsieniečiams pritrauks į valstybę mases migrantų. Jei išmokos būtų skirtos tik suaugusiems valstybės piliečiams, tai balsavimo rezultatai galėjo būti visai kitokie.

Taip pat buvo ir kitų perspėjimų. Visi žino, kad Šveicarija - gana brangi šalis ir buvo didelė tikimybė, kad daugelis šveicarų tiesiog persikels gyventi į užsienį, kur 2,5 tūkst. frankų turi daug didesnę perkamąją galią. Faktiškai, tai žudė pagrindinę pasiūlymo mintį: remti vietos ekonomiką ir skatinti nacionalinę paklausą.

Bet sakyti, kad ši idėja neturi perspektyvų, kol kas dar labai anksti. Faktas lieka faktu - iki šiol besąlyginių bazinių pajamų sistema niekada nebuvo išbandyta dideliu mastu, todėl apie jų poveikį dabar galima tik spėlioti. O Šveicarija - tai tik viena iš valstybių, kurioje šią idėją buvo pabandyta pritaikyti praktikoje.

Kitais metais toks pats projektas galbūt bus paleistas Suomijoje. Kol kas - bandomasis, o ne bendranacionalinis, o ir siūloma suma yra daug kuklesnė - 550 eurų, tačiau, skirtingai, nei Šveicarijoje, bazinių pajamų iniciatyvą valstybėje remia beveik visos politinės jėgos ir didžioji piliečių dauguma (68 proc.). Jei eksperimentas, kuriame dalyvaus dešimt tūkstančių žmonių, bus sėkmingas, Suomijos valdžia žada šią iniciatyvą per 2 metus išplėsti visiems likusiems gyventojams. Kaip tikimasi, ši iniciatyva padės Suomijai, kuri šiuo metu socialinėms išmokoms išleidžia 31 procentą savo BVP, sumažinti šią išlaidų kategoriją (daugiausia panaikinant įvairias išmokas) ir sutaupyti žymias sumas biudžete, sumažinant biurokratinį aparatą.

Taip pat kažką panašaus planuoja ir Nyderlandai - savivaldybių lygmenyje. Pirmasis miestas, nusprendęs atlikti eksperimentą su pajamomis, tapo Utrechtas. Ten planuojama gavėjus padalinti į kelias kategorijas. Kai kurie gaus papildomų lėšų už dalyvavimą savanoriškoje veikloje. Taip vietos valdžios institucijos bandys suprasti, kaip bendros pajamos prisideda prie pilietinio aktyvumo plėtros, nes manoma, kad socialiai apsaugoti sluoksniai yra linkę įsitraukti į naudingą visuomeninę veiklą.

Sociologinės tarnybos Dalia Research tyrimo duomenimis, 64 procentai europiečių šiandien palaiko bazinių pajamų idėją ir tik 24 procentai jos nepalaiko. Ir nors tai tik apklausa ir balsavimo rezultatai gali labai skirtis, tačiau šie skaičiai jau yra įspūdingi. Taigi, galime manyti, kad „pinigai tiesiog šiaip sau“ Europoje bus dalinami jau po 5-10 metų. Bazinių pajamų šalininkų nuomone, šiandien šis klausimas pribrendo, kaip niekada anksčiau.

Robotika ir automatika žengia pirmyn ir pirmą kartą per daugelį metų gali atsitikti taip, kad darbo vietos ims daug greičiau nykti, negu atsirasti. Tai reiškia, kad milijonai žmonių liks be darbo veiklos perspektyvų. Be nuskurdimo ir didelių žmonių grupių marginalizacijos, tai ardo mokumo paklausą. Savo ruožtu, tai gresia didelio masto ekonomine krize ir po to einančia depresija,  prieš kurią 2008 metų griūtis atrodys tik kaip mažas nesusipratimas.

Dabartiniame etape universalios bazinės pajamos - tai savotiškas žaisliukas, turtingųjų šalių eksperimentas. Idėja įgaus dar didesnio svarumo, kai jos įgyvendinimo imsis ir skurdesnės šalys, tokios kaip Brazilija ar Indija.

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt