Penktadienį Klaipėdos universitete vyko konferencija „Miestas ir uostas: nepaskelbto karo zona“, kurią surengė aktyvūs klaipėdiečiai kartu su Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) ir visuomenine organizacija „Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją“ (KIDE). Joje pranešimus skaitę urbanistai, gamtosaugos mokslų specialistai, verslo bendruomenės atstovai akcentavo kad tiek šiandieninė Klaipėdos uosto įmonių veikla, tiek numatyta uosto plėtra, statant išorinį uostą jūroje ties Melnrage, pažeidžia tvarios plėtros principus, pokyčiai planuojami visiškai neatsižvelgiant į visuomenės reikalavimus. Daug dėmesio buvo skirta uosto taršai, ypač pabrėžiant KLASCO įmonėje vykdomą atvirą geležies rūdos ir anglies kokso krovą, dėl kurios pagal „Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją“ pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip baigiamasis konferencijos dokumentas buvo priimtas memorandumas, skirtas Lietuvos ir Klaipėdos vadovams. Jame teigiama, kad Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto bendrasis planas rengiamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos bendrąjį planą ir Teritorijų Planavimo įstatyme numatytas teisines procedūras ir kelia realią grėsmę tolimesnei Klaipėdos ir viso Lietuvos pajūrio raidai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Moksleiviai įvertino praėjusius nuotolinius mokslo metus Seimo Pirmininkas kviečia aktyviai dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti Padėkime skurstančių šeimų vaikams ištverti šį sunkų laikotarpį Ministerija siūlo mokslo metus tęsti iki birželio 1 d.

„Pripažindami Klaipėdos uosto reikšmę visai mūsų šaliai, privalome apginti klaipėdiečius nuo neigiamų plėtros pasekmių, - teigiama dokumente. Pažymima, kad uosto plėtra šiandien orientuojama vien į ekonominius rodiklius. Miestiečiams tapo nebepakeliama ir nebepriimtina tarši, triukšminga pramoninė krova istoriniame miesto centre ir šalia gyvenamųjų rajonų. Nepakankamai į ekologiją investuojantis, užkariaujantis vis naujas teritorijas, naikinantis gamtos ir kultūros paveldą, ignoruojantis visus iki šiol rengtus miesto patvirtintus planavimo dokumentus, paverčiantis gyventojus savo veiklos įkaitais – toks Klaipėdos valstybinis jūrų uostas diktuoja savo sąlygas visam miestui. 

Maksimali uosto plėtra yra numatoma visa apimtimi įgyvendinti mūsų mieste, tinkamai neįvertinus kitų alternatyvų. Ši strategija nurodo maksimaliai plėsti uosto pramonę vien alinamoje ir tuštėjančioje Klaipėdoje. Nenumatoma iškelti iš gyvenamųjų kvartalų ir miesto gatvių uostą aptarnaujančio transporto kelių, dešimtmečiais miestą metodiškai nuodijančios atviros krovos, o uosto teritorijoms aukojamos ne tik gatvės, stadionai, sporto salės, bet ir priemiesčio miškai, žemė, gyvenvietės, erozijai pasmerkiamas Lietuvos pajūris bei paplūdimiai nuo uosto vartų iki pat sienos su Latvija.“

Memorandumas baigiamas reikalavimais:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės netvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano ir jo sprendinių;
2. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nepritarti Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią, nesubalansuotą uosto plėtrą;
3. Stabdyti vienpusišką išorinio uosto jūroje ties Melnrage bendrojo plano rengimo procesą ir iš esmės nagrinėti giliavandenio uosto Būtingėje statybos galimybę, kaip privalomą alternatyvą;
4. Nedelsiant stabdyti bet kokius taršios krovos ir pramoninės veiklos projektus uosto įmonėse, veikiančiose miesto centre ir šalia gyvenamųjų rajonų;
5. Nedelsiant pradėti rengti ir suderinti su miesto bendruomene pramoninio uosto veiklos apimties miesto centre bei šalia gyvenamųjų rajonų mažinimo planą, numatantį taršą generuojančių krovinių ir technologijų iškėlimą iš miesto centro, atlaisvintose uosto žemės teritorijose vykdant konversinius projektus, skirtus miesto erdvių plėtrai prieigose prie vandens;
6. Įrengti buferines zonas tarp uosto krovos kompanijų teritorijų ir gyvenamųjų rajonų;
7. Įrengti izoliuotus, skirtus uosto krovinių gabenimo geležinkeliu ir autotransportu, koridorius, atskiriančius miesto gatvių eismą nuo uosto veiklos ir įrengti buferines zonas taršos bei triukšmo prevencijai, jeigu minėti koridoriai ribojasi su gyvenamų namų kvartalais;
8. Visus uosto plėtros projektavimo veiksmus derinti su Klaipėdos miesto bendruomene ir į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros Tarybą narių teisėmis įtraukti vietos bendruomenių atstovus.

Šaltinis - propatria.lt