Parengė Viljama SUDIKIENĖ

Per referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) Jungtinės Karalystės rinkėjai labai nedidele persvara nusprendė „Brexito“ naudai. Ar žmonių galvose kas nors pasikeitė iki jo likus vos šešiems mėnesiams? Ką „Brexitas“ lems šalies ekonomikai, ar dėl to reikia rengti naują referendumą?

Požiūris į derybas Prieš pat visuotinius rinkimus, kurie vyko pernai, tiek pat britų gerai vertino vyriausybės gebėjimą vesti derybas su ES, kiek ir blogai. Tačiau po rinkimų premjerei Theresai May praradus daugumą parlamente, pasitikėjimas sumažėjo. Po vadinamojo Čekerso susitarimo, kaip dėlioti Jungtinės Karalystės ir ES ateities santykius, penkis kartus daugiau britų mano, jog vyriausybė dirba prastai nei gerai. Daug kritiškesni tapo pasitraukimo šalininkai, vyriausybės darbą gerai vertina tik 20 proc. jų, 70 proc. – blogai.

Migrantai iš Europos Sąjungos sumokėjo daugiau mokesčių, nei gavo pašalpų, prisidėjo prie Nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos, nei ja pasinaudojo ir neturėjo jokios įtakos nusikalstamumo lygiui.

Tačiau rinkėjai kritiški ne tik vyriausybei. 57 proc. jų mano, kad labai blogai derybų darbą dirba ES, tik 16 proc. vertina palankiai. Kartu apklausos rodo, kad šiuo klausimu rinkėjai vis dar labiau linkę pasitikėti konservatoriais, o ne leiboristais.

Ar gaus gerą sutartį

Britai vis pesimistiškiau vertina galimybę jų šaliai susiderėti dėl geros sutarties. Iki visuotinių rinkimų daugiau žmonių manė, kad premjerei tai pavyks, o po rinkimų – tik maždaug trečdalis, beveik pusė tuo netiki. Po Čekerso pasitikėjimas dar labiau sumažėjo: tik 22 proc. sutinka, kad premjerei pasiseks susiderėti gerą sutartį, o 59 proc. su tuo nesutinka.

Tie, kurie balsavo už pasilikimą ES, nuo pat pradžių buvo nusiteikę daug pesimistiškiau – geru rezultatu Jungtinei Karalystei tikėjo tik 17 proc. jų. Tačiau abejonių vis labiau smelkiasi ir į pasitraukimo šalininkų stovyklą: 40 proc. jų mano, jog Jungtinė Karalystė gaus blogą sutartį, tik 22 proc. – kad gerą.

Poveikis ekonomikai

Manančiųjų, kad „Brexitas“ pakenks ekonomikai, yra daugiau nei tų, kurie mano priešingai. Taip pat buvo ir iki referendumo. Vykstant nuolatiniams debatams apie ekonomines „Brexito“ pasekmes, nuomonės šiek tiek pasislinko. 44 proc. žmonių mano, jog „Brexitas“ pakenks – beveik tiek pat, kiek ir prieš pusantrų metų (tada tokių buvo 43 proc.). Tačiau dabar požiūris į ekonominius padarinius, regis, paveiktų balsavimą, jei būtų naujas referendumas. Tik apie pusė pasitraukimo šalininkų, manančių, kad „Brexitas“ pakenks ekonomikai, ir vėl balsuotų taip pat. Ir tik du penktadaliai pasilikimo šalininkų, kurie dabar mano, jog ekonomika po „Brexito“ atsigaus, vėl balsuotų už pasilikimą ES.

Rinka ir judėjimas

Imigracija buvo svarbiausias dalykas, lėmęs apsisprendimą per 2016 metų referendumą. Balsuoti už išstojimą paskatino ES laisvo judėjimo taisyklės. Tačiau pastarojo meto apklausos rodo, kad susirūpinimas šiuo klausimu atslūgo. Tų, kurie mano, kad imigracijos taisyklės turi būti tos pačios ES ir kitų šalių gyventojams, sumažėjo nuo 74 proc. 2016 metų rudenį iki 59 proc. dabar. Tačiau daug apklausų rodo, kad rinkėjai daugmaž vienodai pasidaliję tokiais klausimais kaip Jungtinės Karalystės dalyvavimas bendrojoje rinkoje ir judėjimo laisvė. Dauguma pasilikimo šalininkų mano, jog svarbiau yra likti bendrojoje rinkoje, daugumai balsavusiųjų už pasitraukimą svarbiau nutraukti laisvą judėjimą.

Ar vis dar nori išeiti

Prieš visuotinius rinkimus klausiami, ką rinktųsi, jei būtų naujas referendumas, šiek tiek daugiau britų atsakė, kad pasitraukimą. Tačiau nuo tada bemaž kiekviena apklausa rodė, kad labai maža persvara laimėtų pasilikimo stovykla. Antra vertus, nėra taip, kad jos gretos reikšmingai didėtų. Apskritai Jungtinė Karalystė lieka bemaž vienodai perpus susiskaldžiusi dėl „Brexito“. Vis dėlto balsavusieji už išstojimą dabar šiek tiek mažiau linkę ir vėl taip pat balsuoti. Kartu visos apklausos rodo, jog tie, kurie nepareiškė savo valios 2016 metais, dalis buvo per jauni balsuoti, dabar būtų linkę pritarti ne išstojimui iš ES, o pasilikimui. Tad jei būtų naujas referendumas, rezultatas labai priklausytų nuo to, kas ateitų balsuoti.  

Ar reikia naujo referendumo

Kai rinkėjų klausiama, ar jų žodis dėl „Brexito“ turi būti paskutinis, daugiau žmonių pritaria minčiai rengti naują referendumą nei tada, kai klausiama tiesiog ar reikia naujo referendumo.

Dažniausiai klausiama taip: „Ar manote, kad turi būti antras referendumas priimti arba atmesti Didžiosios Britanijos išėjimo iš ES sąlygas, kai dėl jų bus susitarta?“ Tokia mintis tampa vis populiaresnė, bet vis tiek nėra garantijų, kad tokio referendumo nori dauguma. Abiejų stovyklų šalininkai dėl to nesutaria. Nesvarbu, kaip būna klausiama, dar vieno referendumo norėtų maždaug du trečdaliai pasilikimo šalininkų, prieš jį nusistačiusi dauguma balsavusiųjų už išstojimą (maždaug du trečdaliai).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Jokio pirmumo ES piliečiams

Savo ataskaitą, kuria vyriausybė naudosis formuodama imigracijos politiką po „Brexito“, pateikė Migracijos patariamasis komitetas. Joje teigiama, kad po „Brexito“ jokia pirmenybė neturėtų būti teikiama ES piliečiams, atvykstantiems dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau palengvinta tvarka turėtų būti taikoma aukštos kvalifikacijos specialistams. Vyriausybei rekomenduojama apskritai panaikinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų limitą – šiuo metu jis siekia 20 700 per metus iš valstybių, nepriklausančių ES. Kita vertus, suteikti ES piliečiams lengvatas atvykti dirbti po „Brexito“ galima mainais į nuolaidas kitose srityse, tokiose kaip prekyba.

Ataskaitoje teigiama, jog nėra jokių požymių, kad padidėjusi migracija iš Europos pakenkė gyvenimui Jungtinėje Karalystėje. Daroma išvada, kad migrantai iš ES sumokėjo daugiau mokesčių, nei gavo pašalpų, daugiau prisidėjo prie Nacionalinės sveikatos apsaugos, negu pasinaudojo sistema, ir neturėjo jokios įtakos nusikalstamumo lygiui. Komiteto pirmininko profesoriaus Alano Manningo teigimu, apskritai dėl migrantų iš Europos Jungtinė Karalystė nepatyrė tokių didžiulių išlaidų, kaip tvirtina kai kurie žmonės, bet ir nedavė didžiulės naudos. Didžiausią poveikį gyvenimui padarė svaro kritimas po referendumo, nes tai pakėlė kainas maždaug 1,7 procento.

Ataskaitoje daroma išvada, kad nėra svarių priežasčių siūlyti kitokias taisykles darbuotojams iš Europos ekonominės erdvės (EEE). Lengvesnis režimas galėtų būti taikomas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes jie daugiau uždirba ir daugiau prisideda prie viešųjų finansų. O didžiausias prioritetas turi būti teikiamas tų profesijų darbuotojams, kurių trūksta. Sąraše tokios profesijos kaip geofiziko, kalnakasybos inžinieriaus, 3D animatoriaus, žaidimų dizainerio, kibernetinio saugumo eksperto, skubios pagalbos, pediatrijos konsultanto.

O žemos kvalifikacijos darbuotojams iš ES kažin ar verta tiesti kelią atvykti, kad jie užimtų darbo vietas viešojo maitinimo ir svetingumo srityse. Kai kurie sektoriai „skųsis ir kels triukšmą“, tačiau esamų žemos kvalifikacijos migrantų skaičius iškart nepasikeis. Išimtys galėtų būti nebent žemės ūkyje, kur 99 proc. sezoninių darbininkų yra iš ES šalių.

Komentuodami ataskaitą opozicijoje esantys leiboristai tikino, jog Jungtinės Karalystės imigracijos politika turi būti grindžiama ekonominiais poreikiais ir sąžiningu elgesiu su žmonėmis, o tai reiškia, kad reikia baigti diskriminuoti migrantus ne iš ES šalių.

Šiuo metu migracija iš ES pasiekė žemiausią lygį nuo 2012 metų. Darbo ieškoti atvykstančių ES piliečių sumažėjo trečdaliu – iki 37 tūkst. (visos migracijos lygis siekia 282 tūkst.). Vyriausybė nori sumažinti migrantų skaičius iki dešimčių tūkstančių.

 

Šaltinis - lžinios.lt