Net ir šiandien, kai daug šnekama apie pasitenkinimo darbu įtaką darbo produktyvumui ir karjeros pasiekimams, daug jaunuolių studijų kryptį pasirenka vadovaudamiesi iracionaliais faktoriais: nes taip norėjo tėvai, nes ten stojo dauguma draugų, nes taip patarė pažįstamas sėkmingas verslininkas. Tėvai, kuriems tenka mokėti už studijas ir pragyvenimą, iš tiesų mano, jog jų gyvenimo patirtis leidžia nuspręsti geriau, kokią profesiją turėtų rinktis jų atžala. Be to, dauguma tėvų nėra objektyvūs vertindami savo vaikų gebėjimus: pervertina arba, atvirkščiai, nuvertina.
 

Tokiais atvejais labai padeda karjeros planavimo specialisto konsultacija. Lietuvoje šios paslaugos ieško vis daugiau darbo rinkos dalyvių bei būsimųjų studentų.

Ar ne per anksti kalbėti apie karjerą su aštuoniolikmečiu?

Iš tiesų, didžioji dalis abiturientų apskritai neturi jokios darbo patirties, o dauguma jų savo svajonių profesiją mato pro rožinius akinius. Tačiau aukštasis mokslas yra svarbi ir finansiškai reikšminga investicija – studijos ir pragyvenimas kainuoja apie 12 tūkst. eurų. Tad prieš investuojant šiuos dvylika tūkstančių, verta tiksliai žinoti, ar investicija pasiteisins. Pasaulyje tam naudojamos įvairios metodikos. „Emplonet“ naudoja sertifikuotą „ProfileXT“ asmenybės klausimyną, kuris matuoja su darbu susijusias savybes – mąstymo sugebėjimus, asmenybės bruožus ir interesus. Įvertinę testo rezultatus, karjeros planavimo konsultantai padeda pasirinkti būtent tokią profesiją, kuri, tikėtina, ne tik seksis, teiks malonumą, bet ir bus finansiškai patraukli.

Kiek tokių testų atliekama?

Sertifikuotų „ProfileXT“ klausimynų Lietuvoje kasmet analizuojama virš trijų tūkstančių, tačiau daugiausiai juos užsako darbdaviai. Vis dėl to daugėja ir samdomų darbuotojų, kurie supranta, kad išsami savo gebėjimų ir elgsenos analizė gali padėti padidinti jų produktyvumą, atskleisti neišnaudotas galimybes darbe, taigi, ir koreguoti karjeros perspektyvą, ypač jei dabartinė neatrodo patraukli. Daugėja ir abiturientų arba jų tėvų, kurie prieš investuodami dideles sumas į mokslą, nori įsivertinti jų tikslingumą. Jei jau striukėms išleidžiame porą šimtų eurų, analogiška suma šeimos biudžete turėtų atsirasti asmenybės įvertinimo klausimynui, analizei ir konsultacijai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

Tad karjeros planuotojų patarimo kreipiasi ir žmonės, jau turintys darbo istoriją?

Kone kasdien gali išgirsti po įkvepiančią istoriją, kaip, pvz., gėlių parduotuvės savininkė, daug metų išdirbusi buhaltere, suprato esanti gėlininkė. Tai – gražūs pavyzdžiai, kurie iš dalies atskleidžia ir kitą, jokiais tyrimais nematuojamą faktą: rinkoje pilna žmonių, dirbančių darbą, kaip mes sakome, „iš inercijos“. Paprastai jie pagal išsilavinimą daug metų dirba tą patį darbą, kurį norėtų keisti, tačiau nežino kaip – juk dešimt metų dirbant teisininku, sunku save įsivaizduot pardavimų vadovu. Karjeros planuotojai žino, kad asmenybės įvertinimo testą dažniausiai darosi besirenkantys studijų ar specializacijos kryptį. Bet yra ir kita grupė, kuri ne ką rečiau renkasi šį testą – tai patyrę specialistai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nori keisti darbo sritį – vieni jaučiasi pasiekę lubas, išsisėmę, kiti gi pripažįsta niekuomet nesijautę savo vėžėse.

Su jaunaisiais darbo rinkos dalyviais, dar tik besirenkančiais profesinį kelią, ryški kita tendencija: jie ambicingi, smalsūs, prisistato kaip labai universalūs ir imlūs, tačiau daugelis nusivilia savo pasirinkimu jau pirmaisiais metais. Gautas darbas neatitinka lūkesčių, prasideda naujos paieškos, abejonės tiek darbdaviais, tiek savo norais ir gebėjimais. Karjeros planavimo konsultacija padeda neužstrigti tokiuose „savęs ieškojimuose“.

Tarkime, pasidariau tokį testą, žinau, kurioje srityje slypi neatskleistos mano galimybės. Kas toliau?

Parduodant bet kurį produktą, svarbiausia pabrėžti jo išskirtines savybes. Iš patirties žinome, jog sudėtingiausia kandidatams parašyti ne standartinės formos gyvenimo aprašymą (CV), o motyvacinį laišką, kur reikia įvardyti, kodėl už kitus kandidatus esi geresnis. Asmenybės testas įvertina kandidatų savybes ir gebėjimus, o patyręs karjeros konsultantas, remdamasis šia informacija, paprastai identifikuoja keliskart daugiau įdomių pozicijų, tinkančių konkrečiam kandidatui ir argumentuoja kodėl. Į bet kokį darbo pokalbį toks kandidatas nueis geriau pasirengęs,  žinodamas, kurios jo savybės tinkamiausios. Ir tikėtina, kad pasirinkimu liks patenkintas tiek jis, tiek jį samdantis darbdavys.

Šaltinis - litas.lt

Parengė Gabija Vitkevičiūtė ir Vita Ramanauskaitė