Per šį šimtmetį žymiai pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė. Tai lėmė sėkminga kova su daugeliu faktorių, dėl kurių anksčiau žmonės gyveno daug trumpiau. Tai ir sunkių infekcijų gydymas antibiotikais, pažanga chirurgijos ir traumatologijos srityje, toli pažengęs onkologijos mokslas.

Deja, siekiant pailginti natūralią žmogaus gyvenimo trukmę, padaryta ne tiek jau ir daug.

Mokslas pripažįsta, kad žmogaus organizmo funkcionalumo potencialas – maždaug 120 metų, tačiau mes vis dar negalime priartėti prie šio rodiklio. Taip, mes išmokome palaikyti ir pratęsti gyvenimą žmonėms, sergantiems sunkiomis chroniškomis ligomis, tačiau žmonija svajojo ne apie ilgą gyvenimą su įvairiomis ligomis, o apie galimybę gyventi ilgai nesenstant ir nesergant, išliekant sveikiems, kupiniems jėgų ir energijos. Dabar suvokėme, jog senėjimas – tai labai sudėtingas, iki galo neištirtas procesas.

Mokslininkai kuria metodikas konkretaus žmogaus organizmo senėjimo spartai nustatyti. Taikant jas bus įmanoma prognozuoti gyvenimo trukmę arba nustatyti padidėjusią riziką susirgti ligomis susijusiomis su amžiumi. Sveikata nuo amžiaus tiesiogiai nepriklauso. Gyvenimo būdas, menkas fizinis aktyvumas nors ir kenkia sveikatai, tačiau ląstelių senėjimo procesui įtakos neturi.

Daugelis mokslininkų linkę senėjimą laikyti liga, ir jeigu taip yra iš tikrųjų, tuomet tai plačiausiai paplitusi liga. Tokiu atveju siekiamybė turėtų būti sveikas senėjimas, tuo pačiu sumažinant finansinę ir socialinę naštą, susijusią su chroniškais negalavimais.

Pagrindinės priežastys, skatinančios ląstelių senėjimą, yra uždegimai ir oksidacinis stresas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina Pasaulio medikų asociacijos prezidentas kritikuoja privalomą tvarką dėvėti kaukes: tai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia? Viskas dėl cukraus? Mokslininkai surado bent vieną iš priežasčių, kodėl vieni žmonės gripą ir COVID-19 pakelia lengvai, o kiti patiria citokinų audras Justas Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? Vaikų odontologė pataria: ką daryti, jei karantino metu vaikui skauda dantį

Pakoreguota mityba ne tik užkerta kelią ląstelių pažeidimams, bet ir padidina organizmo rezervus bei gebėjimą atsinaujinti. Kitas svarbus senėjimą skatinantis faktorius yra antsvoris, dėl kurio sutrinka medžiagų apykaita ir padidėja priešlaikinės mirties rizika. Taip pat įrodyta, kad senėjimo procesą pagreitina stresai ir nesubalansuota mityba.

Kamieninių ląstelių studijos – viena iš svarbiausių medicinos tyrimo krypčių. Paaiškėjo, kad su amžiumi kamieninių ląstelių skaičius nekinta, tiesiog sumažėja jų aktyvumas. Mokslininkai ieško jų stimuliavimo būdų, bando išsiaiškinti, dėl ko senstant prarandamos vienos ar kitos savybės. Ryškiausiai šis praradimo procesas matomas stebint imuninės sistemos apsaugą, todėl yra netgi tam tikslui sukurta Imunologinė organizmo senėjimo teorija. Tačiau įrodymų, jog senėjimo procesas priklauso nuo kažkokio vieno mechanizmo, iki šiol nėra.

Įdomūs pastarųjų metų darbai mitochondrijų ir bioenergetinių procesų tyrimų srityje. Kiekvienos mūsų ląstelės branduolyje yra mitochondrijos – mažyčiai energijos generatoriai (be šios energijos nebūtų gyvybės). Jos, atrodytų, veikia kiekviena atskirai, tačiau jų energija susijungia ir vadovauja gyvybinėms organizmo pajėgoms apskritai. Aptikta, kad prasidėjus oksidaciniams stresams, kai paleidžiama apoptozės programa, dėl kurios prasideda uždegiminės reakcijos, būtent mitochondrijos siunčia signalą įjungti antioksidacinius mechanizmus. Dauguma gerontologų būtent mitochondrijoms skiria pagrindinį vaidmenį organizmo senėjimo procesuose.

Tiriant genetines senėjimo problemas jau padaryta daug atradimų, tačiau mokslininkai ir toliau ieško genų, kuriuose užkoduotas ilgaamžiškumas. Yra telomerų kūno senėjimo teorija, pagal kurią pagrindinis vaidmuo nustatant gyvenimo trukmę skiriamas ypatingoms galūninėms chromosomų struktūroms – telomeroms. Kiekvieną kartą besidalijančios ląstelės vis labiau trumpėja, kol galiausiai praranda gebėjimą dalintis. Yra žinoma, kad viduržemio jūros dieta padeda išsaugoti telomerų ilgį, kuris turi teigiamos įtakos bendrai žmogaus gyvenimo trukmei.

Telomerų būklei ypač svarbūs genetiniai faktoriai (po kiekvieno ląstelės pasidalijimo telomeras, arba galinė chromosomų dalis, trumpėja). Jų ilgiui bei trumpėjimo greičiui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, jog nutukimas, stresas, rūkymas ir cukraus vartojimas spartina ląstelių senėjimą. Kuo trumpesni telomerai, tuo daugiau sykių nuo gimimo pasidalijo kamieninė ląstelė, todėl šių DNR segmentų ilgis yra tiesiogiai susijęs su biologiniu žmogaus amžiumi.

Laikantis Viduržemio jūros dietos mažėja rizika susirgti cukriniu diabetu, Alzhaimerio, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai nėra griežta dieta: reguliariai valgoma daug „lėtųjų“ angliavandenių – kruopų (ypač ryžių) ir makaronų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vartojamas alyvuogių aliejus, rauginti pieno produktai, įvairūs riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės, liesa paukštiena, galima išgerti ir šlakelį vyno.

Laisvųjų radikalų kaupimasis ląstelėse dažnai siejamas su organizmo sutrikimais, kurie atsiranda su amžiumi. Tačiau ląstelėse yra natūralių endogeninių antioksidantų, pavyzdžiui, acetil–L–karnitinas ir alfa lipo rūgštis. Jie padeda palaikyti mitochondrijų funkcijas ir neutralizuoti laisvuosius radikalus. Be to, L–karnitinas, kai reikia organizmui energijos, veikia kaip lipidų nešėjas per mitochondrijų membranas. Su amžiumi, organizme šių medžiagų gamyba sumažėja, siekiant kompensuoti reikia vartoti tam tikrus kompleksus. Medicinoje kovoje prieš senėjimą sėkmingai naudojami peptidiniai kompleksai, kurie užkerta kelią baltymų pažeidimams susijusiems su amžiumi. Pavyzdžiui, dipeptidas karnozinas  apsaugo nuo su amžiumi susijusios baltymų struktūrų degradacijos, palaiko odos elastingumą Problemas susijusias su amžiumi visada lydi hormonų disbalansas, mažėja lytinių hormonų lygis, ir daugelis kitų, apibrėžiančių sveiko organizmo parametrus.

Hormonų pusiausvyrai organizme palaikyti labai svarbi mityba:

• būtina saikingai vartoti mėsos produktus (daugiausia hormonų ir antibiotikų aptinkama jautienoje ir vištienoje);
• nepiktnaudžiauti paprastaisiais angliavandeniais (miltiniais produktais ir saldumynais), nes sutrinka kasos darbas, padidėja antsvorio, žarnyno disbiozės rizika, atsiranda estrogenų metabolizmo trukdžių;
• reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, ypač žalių; kopūstuose ir kitose kryžmažiedėse daržovėse gausu moters sveikatai naudingų indolų (aliejų).

Siekiant kompensuoti mikroelementų trūkumą organizme, reikėtų papildomai vartoti įvairių vitaminų ir mineralų.

Svarbiausia sąlyga sveikatai išsaugoti – reguliarus ir pakankamas fizinis krūvis. Tik taip galima išlaikyti taisyklingą laikyseną, kuri lemia normalią viso organizmo, kartu ir pagrindinių endokrininių organų kraujotaką. Gerai išvystyta raumenų sistema „sudegina“ daugiau angliavandenių, taip apsaugodama nuo antsvorio. Prisiminkite, kad užkirsti kelią senėjimo procesams galime įvairiais metodais. Įtaką daro: maistas, miegas, paveldėtos ir įgytos ligos, fizinė ir psichologinė apkrova, šeimos problemos ir kt. Svarbiausia – laiku pradėti stebėti  šiuos reikšmingus procesus, tokiu atveju senėjimo procesas ne taip stipriai mus gąsdins. Ir gyventi mes galėsime iš tikrųjų ilgai ir laimingai!

Šaltinis - sveikas.lt