Milda KNIEŽAITĖ

Ne tik dėl emigracijos Lietuvoje mažėja moksleivių ir studentų. Artėjame prie krizinio studentų lygio bei reikšmingo ekonomiškai aktyvių darbingų gyventojų dalies sumažėjimo, nors, kaip tikino demografas dr. Domantas Jasilionis, dar nesame pačioje duobėje.

Tačiau diskusijos apie demografines problemas, pasak mokslininko, dažniausiai suaktyvėja tik prieš rinkimus. Tada kyla ir iniciatyvų per porą mėnesių parengti politinį problemų sprendimą su išsamiomis veiksmų programomis. Pasibaigus rinkimams vėl viskas nurimsta iki kitų rinkimų. Trūksta tęstinumo ir politinės valios mokslininkų rekomendacijoms įgyvendinti.

Dr. D. Jasilionis jau 12 metų dirba Maxo Plancko demografinių tyrimų institute Vokietijoje. Pagrindinė tyrimų kryptis – gyventojų sveikata, mirtingumas ir socialiniai šių reiškinių skirtumai. Nuo šių metų balandžio mokslininkas pradėjo dirbti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centre, nors ryšiai su kolegomis Lietuvoje niekada nebuvo nutrūkę. Didelė dalis dr. D. Jasilionio tyrimų skirti Lietuvai, Baltijos šalims, Rytų Europai.

Šalies vidurkis

„Demografinė situacija Lietuvoje, deja, labai nepalanki ir kol kas nematyti atsigavimo ženklų. Nors potencialas galėtų būti, – kalbėjo „Lietuvos žinioms“ dr. D. Jasilionis. – Vis kartojama, kad ekonomikos rodikliai gana geri, palyginti net su tarptautine perspektyva, akivaizdus gerėjimas, bet tai kol kas nepersiduoda stabilesnei demografinei raidai. Ir rodo, kad bendras ekonominės ir socialinės gerovės augimas yra labai diferencijuotas, palieka už borto gana dideles, bet mažiau privilegijuotas gyventojų grupes“.

Kaip atskleidė pastaruoju metu vykdytas platesnio masto tyrimas, Lietuva išsiskiria iš kitų šalių labai netolygia demografine situacija įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Kai didžiulės problemos, pavyzdžiui, gyventojų sveikatos, mirtingumo, emigracijos ar skyrybų, koncentruojasi tam tikrose visuomenės grupėse, ir visos šalies vidurkis, pasak tyrėjo, tempiamas žemyn. Todėl siekiant esminio demografinės raidos lūžio, reikia sutelkti dėmesį būtent į tas visuomenės grupes, kuriose didelės ne tik demografinės, bet ir socialinės, ekonominės bei kitokios problemos. Nepasiekus pažangos jose, nebus ir esminio pagerėjimo visos šalies mastu.

„Matome kai kurias privilegijuotas grupes, tarkime, gyventojus, turinčius aukštąjį išsilavinimą. Jų situacija kur kas geresnė: sveikatos, šeimų stabilumo ir net gimstamumo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau ta palyginti nedidelė visuomenės dalis, jaučianti bendrą ekonominį, socialinį pagerėjimą, turi labai ribotas galimybes pakelti visos šalies vidurkį, kai žemesni sluoksniai dar nejunta esminių permainų, kurios galėtų išspręsti esamas problemas“, – pabrėžė demografas.

Sovietinis mirtingumo modelis

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, the Human Mortality Database.
 

Ne viena specifinė problema, pasak dr. D. Jasilionio, yra paveldėta iš sovietmečio. Kelis dešimtmečius nuo bene septintojo praėjusio amžiaus vidurio gyventojų mirtingumas Lietuvoje ir kitose komunistinėse šalyse, skirtingai nei, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, augo ir nebuvo jokios visuomenės sveikatos pažangos. Šis paveldėtas ir iki šiol neįveiktas atsilikimas bei nauji visuomenės sveikatos iššūkiai ir lemia itin nepalankius (blogiausius ES) vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius. Tarkime, Lietuvos vyrai gyvena apie 10 metų trumpiau nei Vakarų šalyse. Tarp moterų skirtumas mažesnis, tačiau atotrūkis vis tiek gana didelis.

„Viena teorijų, kodėl Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse susiformavo toks sovietinis mirtingumo modelis, – sovietmečio stagnacija, bendra depresinė atmosfera, bejėgiškumo būsena, kai nėra jokių gyvenimo perspektyvų. Panašu, kad šios problemos aktualios ir dabar, nes didelė dalis žmonių gyvena pasyvumo nuotaikomis, t. y. jaučia negalintys kaip nors iš esmės pakeisti savo gyvenimo. Kad ir ką darytų, iš esmės niekas nepasikeis. Vienas lengviausių būdų, kaip pabėgti nuo tos bejėgiškumo savijautos, niūrios realybės, – besaikis alkoholio vartojimas. Jis susijęs su smurtu, savižudybėmis, žmogžudystėmis. Todėl toks didelis darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, mirtingumas“, – kalbėjo demografas.

Vienas tebesitęsiančios mirtingumo krizės padarinių – Lietuvos darbingo amžiaus vyrų mirtingumas iki šiol tris ar net daugiau kartų viršija Vakarų valstybių lygį. Tai susiję ir su palyginti neseniai išryškėjusiomis visuomenės problemomis, kurias lemia per pastaruosius dešimtmečius išaugusi socialinė nelygybė. Pasak tyrėjo, Lietuvoje susiformavo nemažos visuomenės grupės, kurių mirtingumas atskleidžia labai opias tiek ekonomines, pavyzdžiui, skurdo, tiek psichikos sveikatos problemas, dėl įvairių specifinių priežasčių išaugančias iki savižudybės, alkoholizmo, smurtavimo arba atskleidžiamas kai kurių infekcinių ligų, sakykime, tuberkuliozės, paplitimo masto. Tai – visos visuomenės saugumo problema.

„Beviltiškumo jausmas, iš kurio dažnai išsirutulioja probleminė elgsena, taip pat pradeda plisti, kai atsiranda didžiulis atotrūkis tarp realybės ir viešojoje erdvėje formuojamo idealo, – sakė dr. D. Jasilionis. – Net jei propaguojamo gyvenimo stiliaus kartelė yra iškelta į neadekvačias aukštumas ir daugeliui žmonių nepasiekiama, skatina ieškoti būdų, kaip pabėgti nuo savo realybės. Daugelis jaunų žmonių, ypač kaimuose ar mažuose miesteliuose, renkasi emigraciją. Liekantieji ir neturintieji jokių perspektyvų vartoja alkoholį. Didelė probleminė visuomenės grupė užsisklendžia alkoholio vartojimo aplinkoje, iš kurios ne taip paprasta ištrūkti.“

Gelbstint vaikus

Demografo įsitikinimu, neužtenka riboti alkoholio prieinamumo ir kryptingai įgyvendinti kitas priemones. Jei iš esmės nebus pašalintos giluminės priežastys, žmonės vis vien ras, kur gauti alkoholio. Reikia ne tik politinių sprendimų. Prieš priimant juos būtina tiksliai žinoti, kodėl žmonės pasirenka tokį kelią ir kaip galima teigiamai paveikti jų elgseną. Tačiau daugiausia dėmesio, kaip siūlo ir užsienio autorių rekomendacijos, reikėtų skirti visų pirma vaikams, paaugliams, jaunimui. Svarbiausias valstybės žingsnis – gelbėti juos nuo probleminių šeimų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, nedirbančių ir gal net nenorinčių dirbti, aplinkos poveikio.

Dr. D. Jasilionis prisiminė Didžiojoje Britanijoje parengtą gyventojų sveikatos dokumentą „Teisinga visuomenė – sveikas gyvenimas“, kuriame akcentuojamas kryptingos sveikatos politikos priemonių poreikis dar net negimus vaikui: „Suteikime geriausias galimybes kiekvienam vaikui – nepriklausomai nuo jo tėvų socialinės padėties ir aplinkos“. Tik tokiu būdu, saugant kiekvieno vaiko gyvybę ir užtikrinant jo ateitį, iš esmės galima sumažinti kai kurių gyventojų grupių socialinę ir sveikatos atskirtį bei spręsti gilėjančias gyventojų sveikatos problemas šalies mastu.

„Turime branginti kiekvieną vaiką, nes jie yra mūsų ateitis, – sakė demografas. – Skundžiamės, kad prarandame emigrantus, kad nebėra darbo jėgos, reikia imigrantų, tačiau turime didžiulių nepanaudotų galimybių šalies viduje. Tik reikia profesionalios mokslo žiniomis grįstos demografinės politikos. Europoje yra daugybė gerų pavyzdžių. Vertėtų juos rimtai išanalizuoti, įvertinti ir mėginti profesionaliai įgyvendinti.“

Stabilumas ir perspektyva

Pernai paskelbti kartu su kolegomis Lietuvoje atlikto emigracijos veiksnių tyrimo duomenys. Kaip pabrėžė dr. D. Jasilionis, tyrimas atskleidė, kad kol kas beveik neveikia emigrantų reintegracijos programa. Jei žmogus turi gyvenimo ir darbo patirties užsienyje, grįžęs į Lietuvą bene garantuotai vėl išvažiuos atgal, nes sąlygos tokios, kad nepavyksta čia įsitvirtinti.

„Žinoma, negali tikėtis, kad Lietuvoje tuoj pat pradėtų mokėti tokį darbo užmokestį, kaip Didžiojoje Britanijoje. Tačiau svarbu ir socialinė aplinka, ir iniciatyvų skatinimas, – kalbėjo demografas. – Reikėtų gerokai didesnės paramos grįžusiam žmogui, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų kurti savo verslą. Yra daugybė ir kitų tiesiogiai su finansine parama nesusijusių instrumentų. Žmogus sutiks dirbti galbūt ir už mažesnį atlyginimą, palyginti su turtingomis šalimis, jei bus sukurta palankesnė socialinė ir administracinė aplinka. Tarkime, bus sudarytos geros sąlygos vaikams reintegruotis. Didesnės paramos sulauks šeimos su vaikais, tėvai gaus geresnes galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą. Valstybės lygiu bus investuojama į vaikų ateitį. Ir svarbiausia, matyt, – stabilesnės ateities vizija, kad žmogus galėtų turėti bent kelerių metų perspektyvą. Daugeliui emigrantų gimtoji aplinka yra labai svarbi, tačiau stabilumo, aiškios perspektyvos trūkumas – ne vien finansiniai dalykai – lemia sprendimą emigruoti.“

Emigracijos procesai paprastai vyksta keliais etapais. Iš pradžių išvažiuoja vienas šeimos narys. Kai įsitvirtina, atvyksta visa šeima su vaikais – potencialiais moksleiviais ir studentais. Tačiau ne tik su emigracija reikėtų sieti moksleivių ir studentų mažėjimą Lietuvoje. Pasak dr. D. Jasilionio, užtenka įvertinti, kiek prieš 18–19 metų gimė kūdikių , t. y. dabartinių studentų pirmakursių. Nuo 1990 metų gimstamumas ir gimusiųjų skaičius sparčiai mažėjo ir pasiekė rekordiškai mažą lygį 2002–2006 metais. Palyginti, pavyzdžiui, su 1988–1990 metais, kai moterys pagimdydavo vidutiniškai po du vaikus ir bendras gimusiųjų skaičius siekė 55–60 tūkst., nuo 2000-ųjų pradžios iki šiol Lietuvoje vidutiniškai gimsta beveik perpus mažiau vaikų. Nors kai kurie gimstamumo rodikliai (tarkime, suminis gimstamumo rodiklis – kiek vidutiniškai moteris susilaukia vaikų) ir didėja, dėl bendro gyventojų skaičiaus nuosmukio absoliutus gimusiųjų skaičius lieka tokio pat žemo lygio. Potencialių moksleivių, studentų ir aktyvių ateities darbo rinkos dalyvių bei mokesčių mokėtojų skaičių dar labiau sumažina minėti intensyvūs emigracijos srautai. Tai didžiulis iššūkis tolesnei švietimo ir apskritai visos šalies raidai.

Viena koja Lietuvoje

Galimybę grįžti į Lietuvą svarsto ir dr. D. Jasilionis su šeima. Mokslininko žmona dr. Aiva Jasilionienė – taip pat demografė, kartu dirba Maxo Plancko institute. Dukrai Emai – šešeri, sūnui Kostui – dveji metai.

„Viena koja lyg ir esame Lietuvoje. Jei bus galimybių čia vykdyti pagrindinę veiklą ir dėstyti studentams, visai sugrįšime. Naujame, tik antri metai VDU gyvuojančiame Demografinių tyrimų centre jau akredituota socialinės demografijos magistro programa, pirmoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų tarp Rytų Europos universitetų. Abu su žmona buvome įsitraukę ir į jos rengimą. Pradėta dėstyti programa bus didelis postūmis ir gera perspektyva sudominti studentus ir profesionalus, norinčius gauti tarptautinio lygio demografinių žinių. Jas vėliau būtų galima perteikti viešosios politikos sričiai, nes profesionalaus požiūrio į demografines problemas trūksta, kad būtų galima bent suvaldyti tuos procesus, nukreipti stabilumo linkme“, – sakė dr. D. Jasilionis.

 

Šaltinis - lžinios.lt