Škotijos europarlamentaras Alynas Smithas pasakoja apie savo atstovaujamos šalies ateitį po Brexit.

Kokią ateitį matote Škotijai po „Brexito“?

Geriausia ateitis Škotijai – tapti nepriklausoma valstybe, visateise ES nare. Tai ateitis, dėl kurios mes balsavome referendume 2014-aisiais. Tuomet 55 proc. škotų balsavo už Škotiją Jungtinės Karalystės sudėtyje, o esminis argumentas apsisprendžiant – Jungtinės Karalystės narystė ES. „Brexitas“ vėl iškėlė narystės ES klausimą. Šį kartą 62 proc. škotų balsavo už JK pasilikimą ES. Aš noriu, kad Škotijos žmonių valia būtų gerbiama, kad būtų ieškoma atitinkamo sprendimo, kaip ir Šiaurės Airijos atveju ar tokiu ypatingu Gibraltaro atveju.

Manau, kad Jungtinei Karalystei paliekant ES vis tiek yra galimybių, kurios leistų jai glaudžiai susieti savo ateitį su ES struktūromis, pavyzdžiui, išlikti Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos erdvės dalimi.

„Brexitas“, be abejo, yra dinamiškas procesas, šiuo metu yra labai daug neišspręstų klausimų.

Mes nežinome, kas bus ateityje, bet padarysime viską, ką reikia padaryti, siekiant apginti Škotijos interesus. Jungtinės Karalystės „Brexito“ nesustabdysime, tačiau, pasirinkdami nepriklausomybę, mes galime sustabdyti „Brexitą“ Škotijoje. Dėl to mes pasiryžę antram referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės ir Škotijos pasilikimo ES.

Kodėl, Jūsų nuomone, T. May renkasi „kietajį“ „Brexito“ variantą?

Esu įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis – baimė. Ji išsigandusi JK žiniasklaidos, ji bijo savų ekstremistų. Ji pati nėra radikalė, tik vaizduoja tokią, nors yra manančių, kad radikalumas jai nesvetimas.

Kai T. May buvo JK vidaus reikalų ministrė, ji įvedė tikrai prastą imigracijos tvarką su sudėtingų formų pildymais ir prašymais dėl leidimo gyventi šalyje. Tos politikos reklamai Anglijoje ji naudojo „Go Home“ (liet. „Grįžkite namo“) furgonus, raginančius imigrantus grįžti į gimtąsias šalis. Tai, ką ji nuveikė šioje srityje būdama valdžioje, man nepatinka. Manau, kad ji vėl bandys tai įgyvendinti, ką ji ir daro, dabar jau kaip ministrė pirmininkė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

Aš susitikau su visais JK vyriausybės ministrais ir jiems siūliau: „Jūs galite išspręsti šią problemą, bet tam turite parengti pasiūlymą JK gyvenantiems ES piliečiams. Pasakykite jiems: jūs esate saugūs, nurimkite, mes rasime sprendimą, dėl detalių tikrai sutarsime.“ Tačiau ministrai pasirinko to nedaryti. Mane tai liūdina ir asmeniškai įžeidžia. Manau, kad tai yra blogas politinis sprendimas, kuris Jungtinei Karalystei ilgainiui sukels daug problemų. JK ilgam sugadino savo kaip sąžiningos ir svetingos valstybės reputaciją. Nekenčiu minties, kad Škotija gali būti siejama su tokia politika, nes aš didžiuojuosi savo šalimi. Ji yra labai svetinga ir atvira.

Gyvenkite Škotijoje tiek, kiek tik norite čia būti, būkite laisvi – nuostabu, jei norite tapti vienu iš mūsų. Kad ir naujieji škotai iš įvairių šalių, taip pat iš Lietuvos – Škotija tapo jų namais, jie čia susituokė, sukūrė šeimas. Toks gyvenimas ir turėtų būti. Tačiau aš gaunu daug širdį veriančių elektroninių laiškų iš žmonių, kurie gyveno ramų gyvenimą, o dabar jie apimti nerimo dėl savo ateities. Aš manau, kad yra gėda, jog visa tai vyksta mūsų valstybėje.

Kiek toli pasirengusi žengti Škotija ir jos dabartinė vadovybė? Ar tikrai galime tikėtis antro referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės?

Be jokių abejonių. Klausimas tik – kada tai įvyks. Tai, ką T. May daro politikoje, yra D. Trumpo politinis stilius. Ji taikosi į tikslingas auditorijas, mobilizuoja neapsisprendusius žmones. Vidurio Anglijos gyventojams ji sako: palaikykite mane prieš prancūzus ir vokiečius, prieš lietuvius ir latvius, prieš ispanus, prieš škotus ir airius, tikėdamasi, jog jai tai garantuos daugumą balsų Anglijoje. Taip ji tikrai nelaimės balsų Šiaurės Airijoje ar Škotijoje, bet ten bet kokiu atveju rinkimų ji nelaimės.

Taigi, mums „Brexitas“ nėra vien tik ekonominiai klausimai. Žinoma, jis labai skaudžiai palies darbo rinką ir žmonių gyvenimus. Tačiau „Brexitas“ yra ir mūsų tapatumo klausimas: kokia šalimi mes ketiname būti. Aš nenoriu būti blogos valios Jungtinės Karalystės, dėl „Brexito“ žengiančios atgal, dalimi, kuri ilgisi Britų imperijos laikų. Tai tikrai prasilenkia su mano požiūriu į pasaulį, ir Škotijos vieta tikrai ne ten.

Škotija yra artimesnė Šiaurės Europos ašiai, kuri prasideda Airijoje, eina per Škotiją, Islandiją, Norvegiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Baltijos šalis. Tai mažos valstybės, kurios nori veikti kartu, kurios suvokia visų ES valstybių narių bendro veikimo svarbą tarptautinės teisės, gynybos, kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Jungtinėje Karalystėje daugelis nesupranta šios bendradarbiavimo logikos.

Dėl to esu įsitikinęs, kad Škotija bus nepriklausoma, ir tai bus visiškai demokratiškas Škotijos žmonių pasirinkimas. Tada mes kreipsimės į mūsų draugus Europoje, į Europos Sąjungą.

Žinoma, mes negalime reikalauti narystės ES, tačiau tikėsimės mūsų Europos draugų ir ES palaikymo – visgi 40 metų buvome ES dalimi, mūsų įstatymai yra visiškai suderinti su ES teisės aktais. Jei referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės įvyktų iki „Brexito“, mums reikėtų tam tikrų pereinamojo laikotarpio susitarimų. Jei referendumas įvyktų jau po „Brexito“, stojimo procesas į ES turėtų būti greitas. Mes prisidedame ir prie ES biudžeto: turime naftos, dujų, vystome biotechnologijas, stiprų finansinių paslaugų sektorių, paklausių eksporto prekių, tokių kaip viskis. Taip pat turime ir konkurencingų pramonės šakų, dėl kurių mes, kaip valstybė narė, būtume patraukli. Stojimo procesas į ES būtų labai palankus dar prieš „Brexitą“, nes tada mūsų derybos vyktų ES viduje, o ne kaip su išorine valstybe. Bet jei tai įvyktų ir po „Brexito“, mes tik ką būtume palikę ES.

Nežinau, kas bus ateityje, bet žinau, jog tai, kad iš mūsų atimamos Europos Sąjungos teisės, mus nuteikia labai rimtai kovoti dėl Europos idealų išsaugojimo, bendradarbiavimo ir solidarumo. Mes tikrai padarysime viską, kas įmanoma, kad liktume Europos Sąjungos dalimi.

Šaltinis - bernardinai.lt

Žurnalas „Europos laiku“, Nr. 25