Rasa PAKALKIENĖ
Jungtinėje Karalystėje (JK) kova su prekyba žmonėmis po „Brexit“ gali dar labiau pasunkėti, mano šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. Ji sakė, kad šiuolaikinės vergovės aukos dažnai nemoka anglų kalbos, nežino savo teisių, bijo skųstis, kad nebūtų deportuotos.
„Šiandien JK lietuviai dėl vienokių ar kitokių priežasčių kartais jaučiasi didžiosios tarptautinės politikos ir kriminalinio pasaulio įkaitais. Kalbu apie vieną ir pavojingiausių XXI amžiaus apraiškų – šiuolaikinę vergystę. Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May apibūdino tai kaip barbarišką elgesį ir reiškinį, su kuriuo būtina kovoti“, – per Seime vykusį forumą-diskusiją „Prekyba žmonėmis: globalizacija, vertybės, socialinė atskirtis ir partnerystės svarba“ sakė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė. Ji teigė, kad šios šalies statistika priskaičiuoja tik apie 13 tūkst. žmonių – šiuolaikinės vergovės aukų. Lietuviai yra pirmame dešimtuke.
Šiuolaikinių vergų getai
„2016 metais tik trys atvejai pasiekė teismus. 2015-aisiais buvo nustatyta apie tūkstantis potencialių aukų, bet iki metų pabaigos 40 proc. iš jų nesulaukė aukos statuso patvirtinimo, – sakė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė. – O iš pripažintųjų aukomis mažiau nei pusė gavo vyriausybinių organizacijų paramą.“
D. Asanavičiūtė minėjo, kad prekyba žmonėmis daugiausia yra siejama su seksualiniu išnaudojimu. Tačiau vis daugiau kalba apie kitas prekybos žmonėmis formas – vergišką darbą, fiktyvias santuokas, nepilnamečių išnaudojimą nusikalstamoms veikoms atlikti.
JK lietuvių bendruomenės pirmininkė pažymėjo, jog baiminasi, kad po „Brexit“ kova su šiuolaikine vergove dar labiau pasunkės. „Žmonės su laikinu migracijos statusu keturi kartus sunkiau identifikuojami kaip prekybos žmonėmis aukos. Jiems sunkiau skiriama reikalinga pagalba ir parama“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Ji kalbėjo apie JK esančius getus, kad lietuviai vergiškomis sąlygomis dirba tolimesniuose šalies regionuose, kad lietuviškų parduotuvių savininkai mato, kad jie būna atvežami autobusiukais, išlaipinami, jiems leidžiama apsipirkti, tada išvežami kažkur atgal. Deja, lietuvių prekiautojų žmonėmis JK policija kol kas nepagauna.
D. Asanavičiūtė pasakojo, kad šiuolaikinės vergovės aukos dažnai nemoka anglų kalbos, nežino savo teisių, bijo skųstis, kad nebūtų deportuotos. O tai apsunkina pareigūnų darbą. Potencialiomis aukomis ji vadino Lietuvos regionų gyventojus, kurie yra socialiai atskirti, jaučia didelį nepriteklių. Patekę į šiuolaikinę vergovę, jie neretai neidentifikuoja savęs kaip aukų.
Reikia Lietuvos pagalbos
D. Asanavičiūtė sakė, kad JK lietuvių bendruomenė šių metų pradžioje įkūrė psichologines pagalbos informacinį centrą, kuriame dirba profesionalus psichologas bei teisininkas ir keli savanoriai. Žmonės skambina, bet gavę informacijos, kuris kreiptis ir gauti pagalbą, nelinkę tai daryti, nes bijo, nenori kelti problemų. Priežastys, kodėl lietuviai to vengia, gali būti žemas sąmoningumas ir savivertė. D. Asanavičiūtės nuomone, pirmiausia derėtų didinti gyvenančiųjų Lietuvoje sąmoningumą ir savivertę. Pasak JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, nors šiuolaikinės vergovės statistika nerodo tikros padėties, išnaudojimas yra tapęs rimta problema. Todėl jai spręsti reikia Lietuvos institucijų pagalbos.
Pasak D. Asanavičiūtės, turėtų būti sudarytas JK vidaus reikalų ministerijos veiksmų planas Lietuvai, artimiausiu metu – 2017–2019 metų priemonių planas lietuvių išeivių bendruomenei.
Parengtas įstatymas
JK nepriklausomas kovos su šiuolaikine vergove komisaras Kevinas Hylandas pažymėjo nepriklausomas kovos su šiuolaikine vergove partnerystės svarbą. Jis teigė siekiantis užtikrinti, kad visi JK esantys lietuviai nebūtų išnaudojami. K. Hylandas informavo, kad šalyje yra parengtas kovos su šiuolaikine vergyste įstatymas, kuriame nusikaltėliams yra numatyta, kad bausmės gali siekti ir įkalinimą iki gyvos galvos. O JK verslininkai yra raginami kovoti su šiuo nusikaltimu. Įstatyme reikalaujama, kad visos įmonės deklaruotų, kaip vykdo veiką, siekdamos užtikrinti, jog nebūtų išnaudojami žmonės. Be to, daugiau finansinių lėšų buvo skirta policijai, kovojančiai su šiuolaikine vergove.
Britų komisaras priminė, kad Jungtinės Tautos (JT) yra iškėlusios tikslą pasaulio mastu kovoti su prekyba žmonėmis. Pasaulyje apie 45 mln. žmonių įtraukti į šiuolaikinę vergiją. „Toks didelis yra šio nusikaltimo mastas“, – pažymėjo K. Hylandas.
Matė parduotą 16 metų lietuvę
Pasak K. Hylando, pagal statistiką 1914 metais JK buvo 1200 lietuvių, 2013-aisiais gyveno 144 tūks. „Tūkstančiai lietuvių laisvai gyvena, dirba, prisidedami prie mūsų šalies ekonomikos, kultūrinio gyvenimo, studijuoja universitetuose, – sakė jis. – Deja, ne visi gyvena ir dirba laisvai. Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas, kai pasinaudojama tais žmonėmis, kurie atvyksta į mūsų šalį, ieškodami geresnio gyvenimo.“
K. Hylandas pabrėžė, kad tai nėra migracijos problema. Žiaurūs nusikaltėliai išnaudoja tuos, kurie ieško geresnio gyvenimo. Prekeiviai žmonėmis žada geresnį uždarbį. Kaip teigė britas, per 6–8 metus pastebėta, kad į institucijas vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. O dar yra daug nenustatytų šio nusikaltimo aukų.
D. Asanavičiūtė pasakojo, kad šiuolaikinės vergovės aukos dažnai nemoka anglų kalbos, nežino savo teisių, bijo skųstis, kad nebūtų deportuotos. O tai apsunkina pareigūnų darbą.
„Pats esu matęs 16 metų mergaitė lietuvę. Ji buvo tiesiog dienos metu parduota Oksfordo gatvėje, – sakė komisaras. – Negalime leisti, kad vyktų tokie nusikaltimai. Visi esame atsakingi už tai, kad būtų kovojama su šiuolaikine vergove. Tam reikalingos žinios, ištekliai. Tokiai kovai reikia ir dvišalės, ir daugiašalės partnerystės.“
K. Hylandas teigė, prekeiviai grobia žmones ir iš to turtėja. Jiems rūpi įtraukti į vergovę ir išnaudoti kuo daugiau asmenų. „Turime pasiekti, kad toks verslo modelis nebūtų gyvybingas, turime dirbti kartu, kad prekyba žmonėmis, moderni vergovė būtų rizikingas ir nepelningas verslas, jog išnaudojami žmonės atgautų laisvę, – sakė komisaras. – Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas tai užtikrins.“
Šaltinis - lžinios.lt