Spalį, kovos su krūties vėžiu mėnesį,  apie šios ligos prevencijos svarbą bendram pokalbiui pakvietė Nacionalinė krūties ligų asociacija, Nacionalinio vėžio instituto medikai, "Spinter tyrimai" ir jauna moteris, kurios šeimoje krūties vėžys pasiglemžė vieną brangiausių žmonių – mamą.

Niekada nemaniau, kad tai gali nutikti man – tai dažna frazė, kurią išgirsta gydytojai onkologai iš moterų, kurioms nustatomas krūties vėžys. Medikai vienbalsiai sutaria, kad užleistų šios klastingos ligos atvejų būtų mažiau, jeigu moterys į savo darbų sąrašą nepamirštų įtraukti punkto „pasitikrinti sveikatą“. Tačiau realybė tokia, kad rūpinimasis sveikata vis dar nėra moterų prioritetas. Tai patvirtina ne tik gydytojai, bet ir moterų elgsenos tyrimai. Naujausias "Spinter tyrimai" atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad tik kas penkta moteris dėmesinga savo sveikatai ir tikrinasi dėl krūties vėžio profilaktiškai. 

„Kai man buvo šešiolika, mama nuvedė pasitikrinti krūtis, kadangi turėjau konkrečių nusiskundimų. Tuo pačiu apsilankymu pas gydytoją krūtis pasitikrino ir mama. Tąkart gydytojai jai nenustatė jokių pokyčių. Po kurio laiko mama kreipėsi į gydytojus dar kartą ir jau šį kartą jai buvo diagnozuotas krūties vėžys. Deja, tai buvo itin agresyvi, sunkiai šiuolaikiniam vėžio gydymui pasiduodanti šios ligos forma“, – pasakoja savo šeimos istoriją Kristina Varkulevičiūtė.

Kristinos šeimoje krūties vėžiu yra sirgusi ir jos močiutė, todėl šeimos moterys išsityrė genetiškai. Mamai buvo nustatytas iš senelio paveldėtas krūties vėžio riziką didinantis mutavęs BRCA genas. „Pasirodo, kad taip būna labai retai, bet mūsų šeimai teko toks nelemtas išbandymas. Aš vis sau tyliai sakiau, negali mums tekti blogiausias scenarijus – o jis ėmė ir teko...“, – tęsia Kristina.

Pasak moters, ji pati šio pakitusio geno neturi, tačiau dėl gerybinių pakitimų krūtyse profilaktiškai kas pusmetį apsilanko pas gydytoją mamologą ir nemano, jog tai galėtų kažkaip trikdyti jos asmeninio gyvenimo tėkmę.

Tačiau anaiptol ne visos moterys suvokia profilaktikos svarbą ir kasdienių darbų sūkuryje randa laiko pasitikrinti sveikatą. Rugpjūtį vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos metu moterų teiraujantis apie jų kiekvienos dienos prioritetus paaiškėjo, kad svarbiau už sveikatą joms yra namų ruoša bei siekis būti atsakinga darbuotoja.

Paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti

Apie tai, kad paveldėti pakitę genai gali padidinti vėžio riziką, jau nemažai kalbama ir rašoma viešojoje erdvėje. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos genetikės Olgos Liaugaudienės, šeimų nariai, kuriose vienas ar daugiau artimų giminaičių serga ar yra sirgę onkologinėmis ligomis, turi galimybę išsitirti genetiškai: „Jie turėtų labiau stebėti savo sveikatos pokyčius, o šių šeimų moterys labiau nei kitų privalėtų dalyvauti atrankinėje mamografinėje patikros programoje. Išties labai norėčiau moteris paraginti aktyviau naudotis galimybe pasitikrinti dėl krūties vėžio pagal valstybės finansuojamą programą.“

Pasak gydytojos genetikės, paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti ir net paveldėtų genetinių pokyčių nešiotojams vėžio rizika niekuomet nėra 100 proc. garantuota: „Taip yra todėl, kad vėžiui atsirasti turi įtakos ne tik paveldėtas genetinis pokytis – geno mutacija, bet ir aplinkos veiksniai – mityba, rūkymas, alkoholis ir kt. Šiuo metu žinoma, kad individuali vėžio rizika priklauso nuo žmogaus genotipo – genų ypatumų. Šie ypatumai gali ir didinti, ir mažinti vėžio riziką.“

Geriau pas gydytoją ateiti per anksti nei – per vėlai

„Iš tiesų kalbame apie dažniausią moterų onkologinę ligą – ligą Nr.1. Todėl tam, kad įtartinus pojūčius ar pokyčius krūtyje pajutusios moterys nepultų į paniką, netaptų pačios sau gydytojomis, o kreiptųsi į medikus, mes ne tik spalį, bet visuomet esant galimybei stengiamės viešojoje erdvėje skleisti kuo daugiau informacijos apie krūties vėžį“, – kalba Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė.

Pasak gydytojos onkologės, visos 50-69 metų moterys Lietuvoje gali kas dveji metai nemokamai pasitikrinti krūtis profilaktiškai, t.y. pasinaudoti mamografinės patikros programa: „Kas dveji metai atliekant krūtų rentgeninį ištyrimą, tikimasi kuo anksčiau diagnozuoti krūties vėžį. Tokio amžiaus moterys krūties vėžiu serga dažniausiai, todėl ir yra siūloma joms pasitikrinti profilaktiškai. Žinoma, tai nereiškia, jog jaunesnės ar vyresnės neserga.“

Krūties vėžį moteris gali pastebėti ir pati reguliariai atlikdama krūtų savityrą. „Siūlyčiau kiekvienai moteriai įprasti kas mėnesį, praėjus kelioms dienoms po menstruacijų, apsičiupinėti krūtis, pačiupinėti ir pažastis – patikrinti, ar nepadidėję limfmazgiai. Atsistojus prieš veidrodį ir pakėlus rankas, o po to – uždėjus jas ant klubų reikia gerai įsižiūrėti, ar nepakitusi krūtų forma, ar nėra įtrauktas spenelis, ar neįdubę audiniai“, – kaip moterims atlikti krūtų savityrą pasakoja dr. Daiva Gudavičienė. Pasak gydytojos onkologės, labai svarbu žinoti ir savo šeimos bei giminės ligų istoriją, taip pat dažniau reikėtų tikrintis toms moterims, kurios vartoja hormoninius preparatus.

Minėtos apklausos metu moterų buvo teiraujamasi, kodėl jos delsia profilaktiškai tikrintis dėl krūties vėžio. Rezultatai atskleidė, kad pagrindinės priežastys yra dvi – ligos baimė bei laiko neturėjimas.

„Be abejo, pritariu raginimui, kad moterys būtų sąmoningesnės ir labiau rūpintųsi savo sveikata. Kas daugiau, jei ne pati moteris gali įsiklausyti į savo organizmą ir pastebėti bei pajusti kad ir mažiausius pokyčius, – sako gydytoja onkologė. – Nebijokite ateiti pas gydytoją per anksti, žymiai blogiau – ateiti per vėlai“.

Rugpjūčio mėnesį atliktą reprezentatyvų moterų elgsenos tyrimą inicijavo Nacionalinė krūties ligų asociacija kartu su farmacijos kompanija „Roche Lietuva“. Jame dalyvavo 545 aštuoniolikos metų ir vyresnės Lietuvos moterys. Tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas