Evelina JOTEIKAITĖ

Verslo dienos renginio metu dvyliktą kartą organizuoti apdovanojimai „Už nuopelnus verslui“ jaunų ir verslių kategorijoje šiemet buvo sėkmingi Aušrai Šeduikytei, bendrovės „Atsikeli ir varai“ vadovei, sugebėjusiai prisitaikyti prie dinamiškų šiuolaikinės rinkos sąlygų bei plėtoti savo verslą.

„Galbūt kam nors šie apdovanojimai bus akivaizdus įrodymas, sugriaunantis griežtą ir formalų verslininko įvaizdį, – svarsto A. Šeduikytė. – Kad suktumeis verslo pasaulyje, nebūtinai turi vilkėti oficialų mėlyną kostiumėlį, būti konservatyvus. Gali būti jaunas ir verslus!“

Jaunystė spinduliuoja vėjavaikiškumą? Aušra netrunka paneigti šią asociaciją. Pasak jaunos įmonės vadovės, ji yra atsakingo verslo šalininkė: sąžiningai moka mokesčius, skiria daug laiko ir jėgų tvarkydama buhalterinę verslo apskaitą. Mergina prisipažįsta tenorėjusi kurti drabužius, jų dizainą, bet kartu tenka rūpintis ir sąskaitomis…

Aušra Vilniaus universitete baigusi matematiką ir matematikos taikymų studijų programą, tad savo žinias pritaikė ir versle. Tačiau sąžiningai prisipažįsta nelabai mėgstanti skaičių ir skaičiavimo.

Tai patvirtina ir dizainerės pasakojimas, kad užsiimdama patinkama veikla ji nesirėmė vien sausais apskaičiavimais, strateginiu planavimu: „Iš pradžių tai buvo kaip mėgstamas užsiėmimas, domėjimasis, kuris vėliau peraugo į darbą.“

Pasak verslininkės, lietuviško mados prekės ženklo kūrimas jai nebuvęs tarsi koks perkūnas iš giedro dangaus. „Prie to ėjau, savo verslą gan ilgai rankiojau iš skirtingų gabalėlių. Tam reikia daug išmanymo, – dalijasi patirtimi A. Šeduikytė. – Drabužiai ir mada – tai ne vien siuvimas. Reikia įvairiapusiškai išmanyti rinkodarą ir kitas sritis. Kol viskas susigulėjo, užtruko nemažai laiko.“

Linkusi priešgyniauti

Merginos nežavi mintis, kad vaikai turėtų tęsti tėvų darbus ar profesinę dinastiją. Eiti pramintais takeliais – ne jos charakteriui. Paauglystės metais priešgyniauti pamėgusi Aušra tikina, kad anuomet stengėsi viską daryti kitaip, negu jai buvo sakoma. „Studijuok mediciną – aš nė į tą pusę. Mokykis rusų kalbos – imsiuosi prancūzų…“ – prisipažįsta ji. Aviniškas užsispyrimas? Galbūt. Po Avino ženklu gimusią moterį suprasti ne taip jau lengva.

Visada ieškanti naujų iššūkių A. Šeduikytė į verslą ėjo tarsi į visišką nežinią, neturėdama jokio užnugario, tiesiog aklai kliaudamasi savimi.

Veiklos pradžią, anot jos, apsunkino prieš nosį užtrenkiamos durys, daugelis nenorėdavę turėti reikalų su jaunu ir nepatyrusiu žmogumi. „Nesi bendrovė – nesi verslas“, – guodžiasi Aušra. Tačiau, pasak pašnekovės, išgelbėjo jaunatviškas entuziazmas ir kvaila drąsa. „Toks galvos į sieną daužymas“, – žvelgdama į netolimą praeitį juokauja ji.

Neketina palikti verslo

Dažnai tenka atremti aplinkinių ir artimųjų klausimą: ar verta tiek daug vargti? Aušra neturi daug argumentų. Prisipažįsta, kad veikla reikalauja daug jėgų, o finansinė ir emocinė grąža – maža: „Regis, jau turėčiau galvoti apie pinigus, butus, automobilius, bet vis dar tenka rūpintis įmone, jos sąnaudomis, darbuotojais.“

Vis dėlto drąsi mergina atmeta visus būgštavimus ir tikina, kad palikti verslo neketina. Ji įsitikinusi, kad rūpestingi raginimai „susimažinti“ nėra teisingi. „Reikia tik didėti, ketinu įtraukti dar daugiau žmonių“, – sako pašnekovė.

Svajonių darbas

Paklausta, ar vadovaudama įmonei dirba savo svajonių darbą, mergina sako, kad jos veikla šiek tiek primena įvairių sričių kratinį, tad smagu kasdien atrasti ką nors nauja. „Gana sunku, daug blaškymosi ir nežinojimo, tarsi maišytum kokią mišrainę: vieną dieną eskizuoji, kuri modelius, kitą – skaičiuoji, trečią – strateguoji, – apie darbo specifiką kalba Aušra. – Įsivaizduoju, kad bėgant metams toks darbo pobūdis ims vis labiau varginti. Reikės svajonių darbą dėliotis pagal save, pakreipti taip, kad jis ne tik augtų su manimi, bet ir sentų kartu. Džiugu, kad žaidimo taisykles galiu susikurti pati.“

Laikas stabtelėti

Pašnekovės nuomone, visai nesvarbu, kiek savęs įdėjai į verslo kūrimą, visoms moterims ateina laikas stabtelėti. „Šeima arba darbas, – dėlioja prioritetus. – Nereikia apsimetinėti, jog viską suspėsi, vaidinti, kad esi geležinė. Manau, šis požiūris kiek liguistas.“

Stebėdama veiklias moteris, kurios nuveikia didelius darbus, mergina mato, kad visą savo dėmesį jos skiria verslui. „Jų vaikas – verslas. Tikriems vaikams jo tenka daug mažiau. Kas nors visgi nukenčia, – svarsto ji. – Na, nebent būtum Živilė Diawara. Ji yra viena tų moterų Lietuvoje, kurios turi daug jėgų. Įkvepianti lyderystė. Deja, ne kiekviena turi tiek energijos kaip ji.“

Merginą žavi stiprios asmenybės, lengvai įveikiančios visus sunkumus. „Atrodytų, joms viskas einasi kaip per sviestą, – susimąsto ji. – Jeigu nesi toks stiprus, dar nereiškia, kad nuveiki mažiau. Tiesiog iš tavęs tai pareiklauja daugiau jėgų.“

Tęsiant vitališkumo temą, Aušra prisipažino esanti impulsyvi, daug svarstanti intravertė, jautri. „Giliniesi, daug galvoji. Toks tarsi savęs plakimas – galiu daugiau, galiu eriau“, – pažymėjo pašnekovė.

Laisvalaikis prie knygų

Užsiėmusiai merginai beveik nelieka laiko laisvalaikiui. Anksčiau dvylika metų šokusi tautinius, modernius šokius, dabar kaip sako, labiau linkstanti prie knygų. Dizainerė domisi specifine, grožine literatūra. Ją maloniai nustebino amerikietės Sophios Amoruso „Girl boss“. „Knygos autorė, įkūrusi elektroninę drabužių parduotuvę, nutarė savo patirtimi pasidalyti su skaitytojais. Manau, kad turinys įtrauks visus, kam tenka susidurti su panašiomis problemomis. Knygoje radau daug savęs“, – prisipažįsta A. Šeduikytė.

Eik ir daryk

Ką pati Aušra patartų kitiems jauniems žmonėms, kaip padrąsintų žengti pirmuosius žingsnius versle? „Jei gali nedainuoti – nedainuok, – nedaugžodžiauja ji. – Tačiau jei noras labai didelis, reikia imtis veiklos. Kitaip nesužinosi: tinka ji tau ar ne. Niekas kitas negali patarti.“

Kūrėja įsitikinusi, kad įgyvendinant sumanymus ir idėjas svarbu tvirtas apsisprendimas. Nieko nepasieksi sėdėdamas ir gvildendamas. Bijoti, kad galbūt dar ne viskas tobulai apgalvota – neteisinga pozicija. „Eik ir daryk – detales nugludinsi vėliau“, – tvirtina ji.

Anot verslininkės, svarbūs patys „griaučiai“, kuriuos vėliau gali aplipdyti, jei pamatysi, kad ko norstrūksta. „Svarbu – pats išjudėjimas, darymas, nes niekas neatsiranda tiesiog šiaip sau. Tarsi kasdien įdėtum po dalelę savęs, savo energijos ir jėgų į kokį nors puodą, kuriame visa tai nuolat verda“, – palygino Aušra.

Blogiausiuose sprendimuose slypi geriausi? Iš Utenos kilusi mergina pasakoja nusivylusi gautu patarimu orientuoti savo verslą į užsienį. Tiesiog veltui gaišo laiką stengdamasi išversti ir perkurti prekės ženklo vaizdinį.

Tačiau vertina per tai atėjusį supratimą, kad yra tautininkė, puoselėjanti lietuvybę, tradicijas ir nacionalines vertybes. „Tautinis tapatumas – mūsų stiprybė“, – tikina patriotiškai nusiteikusi A. Šeduikytė.

Šaltinis - lžinios.lt