Holivudo aktorė Julia Roberts seniai nesivaiko vaidmenų ir renkasi tik vertingiausius kino projektus. Detektyvinis trileris „Paslaptis jų akyse“, kuris ką tik pasirodė pasaulio kino ekranuose, kaip tik toks atvejis.

Amerikos spaudai premjeros proga J. Roberts papasakojo, kodėl ji nenori dažnai filmuotis ir kaip savo darbą derina su šeima ir vaikais. „Ir anksčiau vaidinau sudėtingus vaidmenis, tačiau šis filmas – vienas pačių sunkiausų mano karjeroje“, – sakė Julia. Anot aktorės, filmo prodiuseris ilgai įkalbinėjo ją vaidinti šį sudėtingą vaidmenį: siužeto pagrindas – žiaurios jaunos merginos žmogžudystės tyrimas, kuris tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Juliai filme teko pats sunkiausias vaidmuo – nužudytos merginos motinos, tardytojos Jess.

„Turbūt pirmą kartą galiu pasakyti, kad dirbdama nejaučiau jokio pasitenkinimo“, – prisipažino aktorė. Jos žodžiuose nėra pozos ar bandymo skųstis. Ji tiesiog konstatuoja faktą: sunkus vaidmuo, kurį suvaidinti reikia daug pastangų, darbas, vardan kurio aktorė, jau seniai visiems viską įrodžiusi, vėl atsiduria pirmame plane. Žodis „darbas“ jai iš vis turi ypatingą prasmę: „Aš niekada neištirpstu savo vaidmenyse kaip druska sriuboje, ar tiesiog su jais dirbu. Ir iš viso – man daug svarbiau nuspręsti, ką pagaminsiu savo vaikams vakarienei. Taip ir užrašykite“, – juokiasi Julia.

– Julia, pagal filmo siužetą jūsų herojės dukra žūsta. Ar labai sunku vaidinti vaiko netektį?

– Labai baisu! Niekada anksčiau neleisdavau sau net įsivaizduoti tokios tragedijos, tai buvo uždrausta tema. Bet tokiame filme nebuvo galima tiesio apsiverkti, prisiminus, kad mano šuo mirė ar dar kaip nors apsimesti. Todėl susitikau su Zoe Graham kuri vaidino mano ekrano herojės dukrą, praleidome su ja keletą valandų, kalbėjome apie įvairiausius dalykus. Man to pakako, kad pajusčiau, kokios artimos buvo šios mama su dukra ir koks nepataisomas yra praradimas.

– Jūsų vyras Danielis Moderis buvo šio filmo operatorius. Kaip jums kartu dirbosi?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę

– Kai filmavimo aikštelėje yra Danielis, esu visiškai rami (šypsosi). Jo darbo etika nepriekaištinga, visada pasitikiu jo nuojauta. Mes abu profesionalai ir per filmavimą kiekvienas esame užsiėmę savo darbu. Tiesa, šį kartą poroje scenų man prireikė ypatingo vyro dėmesio ir jo palaikymo. Vakare, po nužudymo epizodo filmavimo, buvau tokia išsekusi, kad viskas ko norėjau – tiesiog būti šalia Danielio. Manau, po tokių sunkių scenų, aš tikrai nusipelniau būti apkabinta.

– Jums maloniau dirbti su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstate?

– Kalba ne apie malonumą, o apie visišką pasitikėjimą, kuris filmavimo aikštelėje suteikia visišką laisvę. Tokiomis sąlygomis nebijai rizikuoti. Pavyzdžiui jeigu Garry (Garry Marshallas buvo filmo „Graži moteris“ režisierius) būtų pasiūlęs man peršokti per degančius lankus, būčiau nė sekundės nemąstydama tai padariusi. O paskui dar ir pakartojusi (juokiasi). Dirbdamas su tais, kuriuos puikiai pažįsti, patiri didžiulį malonumą. Tame visas ilgos karjeros Holivude žavesys: beveik visada esi su žmonėmis, kurie į tavo gyvenimą atnešė kažką vertingo.

– Beje, kalbant apie Garry Marshallą: nuo „Gražios moters“ pasirodymo ekranuose praėjo 25 metai. Žvelgdama atgal, kaip vertinate šį filmą?

– Nežinau, kokią magiją Garry naudojo filmuodamas, tačiau šis filmas iki šiol mėgstamas žiūrovų. Man labai patinka „Graži moteris“. Šis filmas tapo kertiniu mano tolimesnės karjeros akmeniu. Dabar jį vertinu kaip retą savo filmografijos kolekcijos brangenybę.

– Kas po šio vaidmens jūsų gyvenime pasikeitė?

– Na, pradžiai – man nebereikia galvoti apie mokesčius už butą (juokiasi). Su metais aš augu ir kaip aktorė, mano reikalavimai darbui tampa griežtesni, atrankos kriterijai – aiškesni. Viską, ko ieškojau gyvenime aš radau ir gavau iš jo viską, ko laukiau. Aš nepavadinčiau to pasikeitimais, greičiau evoliucijos procesu.

– Ką jums reikškia grožis?

– Koks grožis? Išorinis? Žinote, tai toks sąlyginis dalykas: kiekviena karta jį supranta savaip. Buvo laikai, kai gražiomis laikė apkūnias moteris, paskui stojo liesučių merginų laikai. Man grožis yra gerumas ir dosnumas, supratimas ir atjauta. Vidinis grožis atsispindi žmogaus bruožuose. Be to, grožis visada yra žiūrinčiojo akyse. Pavyzdžiui aš save matau kitaip, nei jūs matote mane.

– Aš matau jus labai gražią. Kaip jums tai pavyksta?

– Nieko nedarau specialiai (šypsosi). Maitinuosi taip, kaip visos šeimos su vaikais. Tiesiog stengiamės valgyti sveiką maistą, bet jokių draudimų konkretiems produktams netaikome. Beveik visi mūsų šeimoje mėgsta daržoves, kai kurias jų ir prieskonines žoleles auginu savo sode pati. Daug būnu gryname ore, mėgstu judėti, bet neperkraunu savęs pratimais sporto salėje ar jogos užsiėmimais. Viskas turi būti su saiku – matyt galėčiau šią frazę padaryti savo devizu.

– Kokie artimiausi planai?

– Po valandos važiuosiu namo ir gaminsiu vakarienę – tokie mano artimiausi planai (juokiasi). Mano profesija gera tuo, kad atidirbusi mėnesį filmavimo aikštelėje, pusę metų galių praleisti namie. Nemėgstu ilgam vaikus palikti be priežiūros, tad paprastai filmuojuosi tik dviejuose filmuose per metus. Kitais metais kaip tik turi išeiti du filmai, kuriuose vaidinau – tai jau tolimesni planai.

– Dabar, kai vaikai jau paaugę, planuojate daugiau filmuotis?

– Labai priklauso nuo to, ką man siūlys vaidinti. Be to, nors man labai patinka dirbti, šeima man visada bus pirmoje vietoje. Jeigu rasis būtinybė dėl šeimos atsisakyti vaidmens, neabejodama tai padarysiu.

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė Goda AMBRAZAS