Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

JAV vyriausybė paviešino daugybę ilgai lauktų dokumentų apie 35-ojo prezidento Johno F. Kennedy nužudymą. Tačiau kai kurie įrašai, susiję su šiuo įvykiu, dar lieka įslaptinti dėl saugumo priežasčių.

Nacionalinis archyvas nurodė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymu buvo paskelbtas 2891 dokumentas. Tarp jų yra įvairių įrašų, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių užrašais ir baigiant kelis mėnesius užsitęsusiomis Dalaso gyventojų apklausomis.

Pareigūnai laiko pagrindinį įtariamąjį - 26 metų Lee Harvey Oswaldą. Minėti dokumentai buvo paskelbti pagal 1992-ųjų spalio 26-osios Kongreso aktą. Šis numato, kad Nacionaliniame archyve saugomi išsamūs ir neredaguoti dokumentai apie prezidento nužudymą privalo būti paviešinti praėjus 25 metams nuo to teisės akto įsigaliojimo datos.

Paviešino ne viską

Ketvirtadienį Nacionalinio archyvo tinklalapyje buvo suteikta vieša prieiga prie beveik 2900 išsamių ir neredaguotų dokumentų. Tiesa, nors ir nenoriai, D. Trumpas leido kai kurių dokumentų neviešinti. Tam tikrą informaciją dar reikia suredaguoti, kad ši nepakenktų šalies saugumui. Daugumą prašymų peržiūrėti dokumentus pateikė FTB ir Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV).

JAV prezidentas nurodė pareigūnams per šešis mėnesius (iki 2018-ųjų balandžio 26-osios) argumentuoti savo poziciją, kodėl tų dokumentų nereikėtų viešinti. Kaip spėjama, dalis jų gali likti įslaptinti ilgėliau.

Ketvirtadienį „Wikileaks“ pasiūlė 100 tūkst. JAV dolerių (86 tūkst. eurų) atlygį už nepaviešintų dokumentų nutekinimą. Organizacijos įkūrėjas Julianas Assange'as sakė, kad atidėliojimas yra nedovanotinas.

J. F. Kennedy istoriją tyrinėjantys mokslininkai nesitiki, jog dokumentai atskleis netikėtų detalių ar nutrauks konspiracijos teorijų plitimą. Jų teigimu, visa, kas buvo svarbiausia, jau atskleista. Tačiau dokumentai vėl atgaivins ir įaudrins amerikiečių vaizduotę.

Oficiali versija

J. F. Kennedy buvo nušautas 1963-iųjų lapkričio 22 dieną, kai važiavo per Dalasą atviru limuzinu. Jaunas charizmatiškas 46 metų prezidentas kėlė šaliai didingus tikslus. „Mes būsime prisimenami ne dėl savo pergalių ar pralaimėjimų mūšyje ar politikoje, o dėl savo indėlio į žmogaus dvasią“, – teigė jis. Daugelis prisimena ne tik įkvepiančią J. F. Kennedy retoriką, bet ir lyderystę sprendžiant Kubos raketų krizę, pastangas ginti afroamerikiečių bei moterų teises.

J. F. Kennedy buvo ketvirtasis JAV prezidentas, kuris buvo nužudytas, eidamas šias pareigas. Ši akimirka buvo nufilmuota. Sukrečiantis nusikaltimas ir šokiruojantys vaizdai, kuriuose matyti siaubo apimta stilingoji prezidento žmona Jackie Kennedy su kruvinu rožinės spalvos „Chanel“ kostiumėliu, pribloškė pasaulį ir traumavo šalį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Vakarėlis, kuris nebus pamirštas - 50 prostitučių šoko Popiežiaus rūmuose Vatikane Ateities miestas – toks, kuriame viską pasiekti užteks ne daugiau kaip 20 minučių NORVEGIJOJE ATSIDARO POVANDENINIS RESTORANAS 7 PATARIMAI KAIP NEPAKLYSTI TARP NETIKRŲ NAUJIENŲ Visoje Anglijoje galima rasti štai tokių betoninių lėkščių, kurioms jau daugiau nei šimtas metų - kam jos skirtos?

Nusikaltimą tyrusi Earlo Warreno komisija priėmė prieštaringai vertinamą išvadą, kad žudikas – buvęs JAV karinio jūrų laivyno pėstininkas 26 metų Lee Harvey Oswaldas. Pagal oficialią versiją, jis iškišo šautuvą pro Teksaso knygų saugyklos šeštojo aukšto langą ir paleido šūvius į JAV prezidento automobilių kortežą. Į J. F. Kennedy pataikė dvi kulkos: viena į kaklą, kita į galvą.

Įvairios teorijos

Iki pat šių dienų yra daug žmonių, netikinčių, jog tokiam, regis, pamišėliškam poelgiui galėjo ryžtis vienas asmuo. 1979 metais Atstovų Rūmų komitetas, sudarytas žmogžudystėms tirti, iškėlė versiją, kad šauliai buvo du. Antrasis esą galėjo stovėti ant žole apaugusio kalnelio, netoli gatvės, toje pusėje, kurioje sėdėjo prezidentas. Apie dvi iš skirtingų vietų paleistas kulkas kalbėjo ir Teksaso gubernatorius Johnas Connally, kuris tądien važiavo kartu su lyderiu automobiliu.

Vis dar gajos sąmokslo teorijos, esą L. H. Oswaldas buvo apkaltintas nepagrįstai. Jis tvirtino, kad tapo atpirkimo ožiu, mat kurį laiką gyveno Sovietų Sąjungoje. Be to, ekspertai, atlikę parafino testą ant L. H. Oswaldo skruosto, neaptiko žymių, kad jis būtų šaudęs. Dar daugiau įtarimų kelia faktas, kad po dviejų dienų įtariamasis nušautas nė nespėjęs atsisėsti į teisiamųjų suolą. Kaip aiškėja iš naujų dokumentų, FTB buvo įspėjęs Dalaso policiją dėl grasinimų su juo susidoroti.

Šimtai knygų ir filmų, tokių kaip 1991 metų Oliverio Stone'o juosta „JFK: Johnas F. Kennedy. Šūviai Dalase“, prisidėjo prie tų sąmokslo teorijų. Juose svarstyta, kad prie prezidento nužudymo galbūt prisidėjo JAV šaltojo karo priešininkės Sovietų Sąjunga arba Kuba, mafija ar net J. F. Kennedy viceprezidentas Lyndonas B. Johnsonas.

E. Warreno komisija nustatė, kad likus dviem mėnesiams iki nelaimės L. H. Oswaldas lankėsi Kubos ambasadoje Meksike. Anot buvusio CŽV pareigūno Briano Latellio, šis vyras galbūt tarėsi dėl Kubos vizos ir pažadėjo nušauti prezidentą J. F. Kennedy, kad parodytų esąs tikras revoliucionierius.

Kaip rodo paviešinti dokumentai, Sovietų Sąjunga nerimavo, jog po prezidento mirties JAV gali paleisti raketą ir pradėti karą. Užsienio pareigūnų manymu, tai galėjo būti dešiniųjų arba L. B. Johnsono surengtas sąmokslas.

 

Šaltinis - lžinios.lt