Maltietis Neville’is Bezzina yra plataus profilio tekstų rašytojas – jį sutiksite ir kūrybinio rašymo seminaruose, ir internetinių žaidimų susibūrimuose, ir, to nežinodami, internete, kur sklando jo prikurto turinio įvairių pramonės sričių įmonėms. Komunikacijos specialistas prisimena paauglystėje ir rašęs poeziją, ir svajojęs apie nuosavą verslą.

Vedamas svajonės sujungti rašytinio žodžio polėkį ir pragmatišką startuolininko energiją, vaikinas išbandė visokiausius būdus užsidirbti: kaupti patirtį mažose ir didelėse įmonėse, verslauti vienas ir su draugais, kreiptis į verslo inkubatorių ir galiausiai vėl grįžti prie samdomo darbo.

Ekonominį pakilimą išgyvenanti Malta, kuri, kaip reta Europos šalis, gali pasigirti beveik visišku užimtumu ir žemu jaunimo nedarbu, paskutiniu metu investuoja į savo startuolių infrastruktūrą. Maltos universitete veikia startuolių inkubatorius, teikiantis jaunoms įmonėms patalpas ir konsultacijas. Kol įvairių sričių svajotojai lygina tarptautines minios finansavimo platformas, tokias kaip „Indiegogo“, „Kickstarter“ ir „Patreon“, maltiečiai gali naudotis tautiečių specialiai jiems sukurta „ZAAR“.

Pateikus savo idėją (o ZAAR finansuoja nuo muzikos albumo išleidimo iki technologijos prototipo), platformos darbuotojai pakonsultuos ir pagelbės iki pat kampanijos pabaigos. Pasak Neville’io, Maltos visuomenė – tinkama terpė verslumui, ypač tiems, kurie turi ryšių ir galbūt yra kilę iš verslininkų šeimos.

„Jei esate skaitmeninis klajoklis, pavyzdžiui, dizaineris, programuotojas ar rašytojas, tai labai smagi vieta dirbti, geras oras, santykinai nebrangus pragyvenimas. Bet tai jokia startuolių meka“, – įspėja jis.

Susidomėjimas verslumu tęsėsi kelerius metus – Neville’is lankė paskaitas apie tai universitete, studijuodamas komunikaciją ir anglų kalbą. Tačiau galimybė tai išbandyti savo kailiu atsirado pirmame darbe, iškart po studijų.

Už socialines medijas įdarbinimo įmonėje tuo metu atsakingo Neville’io viršininkas paprašė parašyti tekstų savo tinklalapiui – jis turėjo programinės įrangos firmą.

Tai buvo pirma darbo savarankiškai patirtis. Taip jis pradėjo rašyti „turinį“ įvairių pramonės šakų įmonėms – produktų aprašymus, pranešimus spaudai, tinklaraščių tekstus, įrašus socialinėms medijoms.

„Tai darydamas, naudojau savo studijose įgytas žinias. Tiesą sakant, mano magistro studijos taip ir vadinosi – internetinė komunikacija“, – prisimena vaikinas.

Vėliau tekstų rašytojas gavo darbą Maltos nacionalinėse oro linijose. Čia jis tapo internetinio turinio vadybininku.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

„Čia ir supratau, kad turiu idėją savo startuoliui, – pasakoja jis. – Startuolių principas mane uždegė, mėgdavau klausytis podcast’ų, skaičiau Timo Ferriso knygą „Keturių valandų darbo savaitė“ ir troškau turėti savo verslą – tokia buvo mano jaunystės svajonė.“

Palikęs darbą ir įkalbėjęs porą draugų kartu leistis į šią kelionę, Neville’is su kompanija tapo vienais pirmųjų naujo Maltos startuolių inkubatoriaus „Take off“ „augintinių“.

„Mes pristatėme savo idėją ir jie skyrė lėšų – savo idėjai plėtoti gavome 18 tūkst. eurų“, – prisimena jaunasis verslininkas. Šių pinigų užteko išsilaikyti patiems ir pasisamdyti internetinės svetainės kūrėją.

„Turėdamas trejus metus darbo patirties, siūliau skaitmeninio marketingo paslaugas. Maždaug taip trejus metus gyvavo mūsų įmonė – pusę laiko kaip konsultacinė, o kitą pusę – bandydama tapti startuoliu. Gavome papildomų lėšų, taip pat ir iš ES, skirtų smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Iš viso surinkome apie 70-80 tūkst. eurų.“

Vis dėlto trejų metų sukurti paklausiam novatoriškam IT produktui nepakako – laikas bėgo, o pradinė idėja nesimaterializavo. Šiemet Neville’is nutarė „grįžti prie savo šaknų“ – vėl imti verstis reklaminių tekstų rašymu. Tačiau įgyta patirtis pastūmėjo naują idėją – įvairiems klientams siūlyti mokymus ir dirbtuves.

„Toks gyvenimo būdas kėlė daug streso – niekaip nesurinkdavau pakankamai kapitalo, kad nereikėtų gyventi nuo algos iki algos, – pasakoja verslumą kuriam laikui atidėjęs maltietis. – Įsidarbinau, ir nė trupučio to nesigailiu, nes darbas leidžia man įsigilinti į naują pramonės šaką ir teikia finansinio stabilumo.“

Išbandęs darbą trijų, dvidešimties ir keturių šimtų darbuotojų komandose, jis dabar savo vietą rado net 1200 darbuotojų turinčioje įmonėje.

Dirbti savarankiškai, žinoma, buvo patrauklu tuo, kad tai leidžia pasirinkti projektus, atsisakyti užsakovų, jei akivaizdu, kad negali su jais kokybiškai dirbti. Savas verslas leidžia išvengti monotonijos. „Kita vertus, darbas savarankiškai privertė užsiimti dalykais, kurių gerai nemoku, – finansiniais, mokestiniais ir panašiais klausimais. Todėl geriau dirbti su partneriais“, – svarsto pašnekovas.

Diskusijose apie verslumą dažnai kalbama apie kūrybą, kūrybinių polėkių atskleidimą ir panaudojimą. Ar poeto gyslelė kuo nors padėjo ieškant savo kelio versle?

„Universitete apleidau kūrybinį rašymą. Maniau, kad jis su verslu nesuderinamas, bet aš klydau. Mano kūrybiškumas vis tiek „prasimušė“, – mano Neville’is. Anot jo, nesutelktas kūrybiškumas išties gali trukdyti: „Vis prigalvodavau naujų prieigų ir idėjų. Bet dabar susitelkiau: dainavimą ir kūrybinį rašymą plėtoju kaip papildomą veiklą. Tai mane subalansuoja, leidžia susitelkti ties savo profesija. Dabartiniame mano darbe turiu galimybę žaisti su žodžiais, o tai mane visada „vežė“.

Savo kelyje jis prisipažįsta priėmęs sprendimų tik tam, kad papuoštų savo CV.

„Turėdamas pasiūlymą marketingo agentūroje, pasirinkau geriau žinomo prekės ženklo įmonę“, – prisimena Neville’is.

„Su dabartine patirtimi visada rinkčiausi brandžią įmonę. Esu vienas iš tokių, kurie mėgsta šokinėti nuo projekto prie projekto, ir geriausiai dirbu tada, kai įmonė struktūruoja mano darbą, bet pernelyg nesikiša į smulkmenas. Toks yra darbo stambioje įmonėje privalumas. Man pasisekė, kad į smulkmenas jie nesikiša. Viskas priklauso nuo to, kokiame gyvenimo etape esate – nieko tokio, jei padreifuojate pirmyn-atgal.“

Antrą kartą technologijų startuolio kurti Neville’is nemėgintų. Ir visai ne dėl to, kad Maltos rinka itin smulki, o kaip tik dėl to, kad konkurencija su gigantais – globali. Malta, anot jo, niekuo neišsiskiria, nors čia dar svarbiau yra žinomumas ir ryšiai.

„Paskutiniu metu technologijos konsoliduojasi, sukurti antrą „Facebook“ ar „Google“ be milžiniškų investicijų tikimybė vis mažesnė. Galų gale to ir nenorėčiau. Jei dar kartą kurčiau verslą, užsiimčiau koučingu arba kūrybiniu rašymu – kažkuo nišiniu ir nepriklausomu“.

Šaltinis - euroblogas.lt

Daiva Repečkaitė