Margarita STARKEVIČIŪTĖ
Tarptautiniu mastu kalbant apie Lietuvą paprastai ji yra pristatoma kaip Baltijos valstybė. Bet tas vardas menkai atsispindi Lietuvos užsienio politikoje. Baltijos šalių bendradarbiavime didesnis dėmesys yra skiriamas ekonomikai – energetinio savarankiškumo didinimui, „Rail Baltika“ statybai. Bet darbai vyksta lėtai, jau daugelį metų ir rodo mažą Lietuvos užsienio politikos rezultatyvumą.
Baltijos šalys turi bendrą finansų rinką ir aktyviai bendradarbiauja gynybos srityje, tačiau Lietuvos nuomonė šiose srityse nėra labai aiškiai išreikšta. Finansų rinkoje vyrauja skandinavų nuomonė, o gynybos politikoje – bendri NATO sprendimai.
Anksčiau Europos parlamente veikė Baltijos intergrupė, kurioje dalyvavo visų Baltijos jūros regiono šalių europarlamentarai, iš jų ir Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos, Švedijos. Sutelktomis jėgomis atstovaujant regiono problemas buvo pasiekti konkretus rezultatai – sukurta ES Baltijos jūros strategija, gautos jos įgyvendinimui ES biudžeto lėšos. Įsteigtas Baltijos plėtros forumas padėjo plėtoti verslo, akademinės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Dar prieš keletą metų buvo nutarta, kad Baltijos regionas turėtų tapti inovacijų lyderiu. Tuo tikslu buvo paruoštos programos ir jos pradėtos įgyvendinti. Ypatingai didelis dėmesys buvo skiriamas Baltijos jūros aplinkosaugai, alternatyvios energetikos plėtrai.
Deja, naujos kadencijos Europos parlamento sąraše Baltijos intergrupės neliko. Ir rezultatai nedžiugina. Nors Danija, iš tiesų, tapo ES inovacijų lyderiu, nedaug atsilieka ir Estija, bet Lietuva nesugebėjusi pasinaudoti pasiūlytomis programomis yra ES inovacijų švieslentės pabaigoje, lenkdama tik 4 ES valstybes iš 28 šalių.
Dabar naujos vyriausybės atstovai vėl pasirašė Šiaurės ir Baltijos valstybių deklaraciją, numatančią šių šalių bendradarbiavimą bei pirmaujančio regiono statuso įtvirtinimą pasaulinio skaitmeninimo srityje. Bet mažai tikėtina, kad ir šį kartą bus sulaukta teigiamų pokyčių.
Prisistatanti kaip Skandinavijos šalis Estija suspėjo įsėsti į naujų technologijų skandinavišką traukinį, Lietuva, vis neapsisprendžianti kokiam regionui priklauso, skiria mažai dėmesio technologinei valstybės integracijai, nes visas dėmesys sutelktas į Ukrainos ir Rusijos, Baltarusijos veiksmus.
Kalbant apie ES politiką reikia pastebėti, kad kiekvieną kartą vykstant ES vadovų tarybos posėdžiams Vyšegrado ir Beneliukso šalys, ir pietų Europos valstybės koordinuoja bendrą poziciją, siekdamos įvairių regionų požiūrių balanso. Deja, tris Baltijos valstybės savo politikos su kitomis valstybėmis nekoordinuoja, nes aišku kad Lietuva visada pritaria Vokietijos politikai. Su visa pagarba vykdomai Vokietijos politikai, reikia pažymėti. kad tokia nelabai savarankiška Lietuvos užsienio politika neatitinka mažos valstybės, kuriai reikia kuo platesnių ryšių pasaulyje, interesų. Proginiai užsienio vizitai – nuotraukoms padaryti, nes ten jokie susitarimai nepasirašomi, reikalo esmės nekeičia. Bet jie patogūs užsienio politiką Lietuvoje valdantiems buvusios sovietinės nomenklatūros atstovams.
Sumenko ir Lietuvos transatlantiniai ryšiai, nors dažnai pabrėžiamas stiprėjantis bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje, bet šie pasiekimai tikrai nėra vien Lietuvos nuopelnas, o visų NATO šalių nuoseklaus darbo saugumo srityje rezultatas. Kitose transatlantinio bendradarbiavimo srityse proveržių nelabai matyti.
Lietuva iš savo patirties žino, kad Rusija, siekdama sustiprinti savo poziciją stengiasi priešpastatyti viena kitai politines grupes, ir tam naudoja įvairias priemones. Žino tai ir ES valstybės. Todėl daugiau nei keista, kad ES užsienio politikos atstovai nebando ar nenori to paaiškinti sąjungininkams kaip įveikti didžiulį pasipriešinimą su kuriuo susiduria tvirta naujos JAV administracijos saugumo užtikrinimo politika. Politinis korektiškumas čia nelabai tinkamas, Lietuvos užsienio politikos formuotojai atrodytų to irgi nesupranta.
Dirbtinai inspiruojamas, naujų technologijų pagalba pakankamai lengvai įgyvendinamas, tarpusavio kaltinimų ir intrigų skatinimas, manipuliuojant informacija, kur, naudojantis galimybėmis tikriausiai dalyvauja ir visos suinteresuotos pasauliniu nestabilumu jėgos, atitraukia dėmesį nuo svarbesnių pasaulio problemų sprendimo.
ES vidaus rinka su joje gyvenančių daugiau negu 500 milijonų gyventojų įpareigoja ES vadovybę sudaryti sąlygas neleidžiančias manipuliuoti visuomenės nuomone socialinių tinklų pagalba ir užtikrinti patikimą naujų technologijų darbą. Tereikia įgyvendinti jau ne kartą išsakytus pasiūlymus, kad socialiniams tinklams ir tradicinėms informavimo priemonėms, turi būti taikomi tie patys informacijos patikimumo, asmens privatumo apsaugos standartai. Taip pat ne kartą jau kalbėta, kad visi naujų technologijų produktai turi būti sertifikuoti, siekiant užtikrinti jų patikimumą ir apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. ES sugebėjusi sukurti ir įdiegti daugumai produktų aukštą kokybę užtikrinančius reikalavimus, neturi delsti su tokių standartų įdiegimų aukštų technologijų produktų ir paslaugų srityje.
Daug skaitmenines technologijas naudojančių produktų yra gaminama JAV, tad ateinantis aukščiausių JAV ir ES vadovų susitikimas, G7 grupės šalių posėdis atveria puikias galimybes susitarti dėl modernių gyventojų saugumo užtikrinimo priemonių. Kaip rodo ES gyventojų apklausos, jiems yra svarbus ES vaidmuo sprendžiant pasaulio problemas. Šiai nuomonei pritaria ir didžioji dauguma Lietuvos piliečių.
Šaltinis - lžinios.lt