Taip galvoja visi! Nes tai per televizorių pasakė!

Norite sužinoti idealaus piliečio pagaminimo receptą? Jis labai paprastas. Dar XX amžiaus pradžioje vokiečių filosofas Špengleris, numatydamas neregėtą žiniasklaidos plėtotę ir vis didėjantį informacijos vaidmenį visuomenėje, rašė:

„Artimiausioje ateityje trys ar keturi pasauliniai laikraščiai valdys provincialių laikraščių mintis, o su jų pagalba – žmonių protus“.

Špengleris, suprantama, ir įsivaizduoti negalėjo, kokį lygį pasieks šiuolaikinės masinės informacijos ir komunikacijų priemonės. Tačiau dėl vieno jis buvo teisus – šiuolaikinė žiniasklaida, būdama informacinės visuomenės pagrindu, jau ne vien tik plečia informacinius horizontus ir tiekia naujienas.

MARKETINGAS IR PROPAGANDA

Du informacinės erdvės banginiai – marketingas ir propaganda, glaudžiai persipindami, lemia šiuolaikinės visuomenės pavidalą: įteiginėja žmonėms troškimus ir baimes, kuria tendencijas, kursto karus ir, be abejo, formuoja „tautos valią“. Apie šiuolaikinio marketingo (mokslo apie tai, kaip įbrukti tai, kas nereikalinga) vaidmenį šiandien jau netgi ginčytis kažkaip nepadoru. Ištisą parą, su nepaprastu pastovumu ir atkaklumu, kurio galėtų pavydėti Sizifas, šiuolaikiniai marketologai, pasirinkimo laisvę pakeičiantys jos iliuzija, kuria ir kuria poreikį vartoti.

Reklama, užtvindžiusi viską aplinkui, duoda savo vaisius: šiandien, marketologų pastangomis praktiškai jau baigtas „idealaus vartotojo“ kūrimas. Tai toks savotiškas džiaugsmingai per gyvenimą žingsniuojantis idiotas, panašus į vamzdį, į kurio vieną galą pastoviai kemšamos prekės, o iš kito galo visa tai lekia tiesiai į sąvartyną.

Nesvarbu, kad tu naudojies telefinu galbūt tik porą kartų per dieną. Svarbu užeiti į perpildytą autobusą, laikant rankoje naujutėlaitį aifoną ir sukelti visiems pavydą. O rytoj, patirdamas siaubingą stresą, paniškai ieškosi naujo modelio, kad, apsaugok Viešpatie, neatsiliktum nuo mados. Ką pagalvos aplinkiniai?!

Neatsilieka nuo marketingo ir propaganda (mokslas apie tai, kaip priversti žmogų negalvoti).

Propaganda nepalieka vietos abejonėms ir kritiškam požiūriui į mus supančią realybę. Ir iš tiesų – kuriems galams galvoti ir uždavinėti klausimus? Kuriems galams abejoti? Kam ieškoti alternatyvių informacijos šaltinių? Viskas jau sugalvota ir paduota ant lėkštutės žiniasklaidoje.

Galvoti nereikia. Juk propagandos uždavinys – sukurti „idealų vykdytoją“.

Marketingo ir propagandos simbiozė – itin efektyvi priemonė masiškai pažeisti žmonių protus.

Kiekvieną dieną mes sužinome apie tai, kad mus supa priešai: pradedant pleiskanomis ir kariesu, baigiant Rusijos tankais. Kiekvieną dieną mums kursto per žiniasklaidą baimės prieš šiuos priešus jausmą ir mintį, kad būtina kovoti prieš šias grėsmes. Kovoti su plaukų slinkimu, surūdijusia santechnika ir neteisingomis mintimis mūsų pačių bei aplinkinių galvose. Kiekvieną dieną reklama ir propaganda diegia nepilnavertiškumo kompleksą paprastiems, normaliems žmonėms.

Tenka konstatuoti, kad didžioji dauguma gyventojų nesugeba pakartoti netgi paprasčiausio reklaminio triuko: besišypsanti šeima išeina iš prekybos centro su krūva paketų, ii viršaus prikimštų pirkiniais, sėda į naujutėlį automobilį ir džiugiai išvažiuoja į savo mylimą banką, pasiimti naujos kredito kortelės.

Paprastas dirbantysis, sugrįžęs vakare namo ir įsijungęs televizorių sužino, kad kažkur, jam nedalyvaujant, kažkas atsitiko. Paprastas žmogus neturi galimybės kiekvieną dieną „kietai“ apsipirkti, o dėl kasdieninės būtinybės spręsti išgyvenimo ir šeimos problemas, jis negali dalyvauti per TV rodomuose renginiuose.

Tačiau kaip tik šito ir siekė reklama bei propaganda.

Viskas. Klientas pasirengęs. Jam jau pradėjo skiepyti melagingus kaltės ir gėdos jausmus.

Žmogui pradeda atrodyti, kad tik jis vienas taip neteisingai gyvena, galvoja ir elgiasi. Tik jis vienas negali leisti sau naujo automobilio ir atostogų Antalijoje, ir tik jis vienas, toks neteisingas, nenori veltis į politinius ir patriotinius renginius.

O paskui žmogui būtinai papasakos apie tai, kad visa tauta susivienijo, siekdama vieno tikslo – nugalėti visus priešus: nuo raukšlių ir celiulito iki KGB agentų savo laiptinėje. Nereikia galvoti!

Nereikia uždavinėti sau klausimų! Tu turi priešą ir turi su juo kovoti!

Kažkas numos ranka į abejones, kaip į nereikalingą naštą, kažką kankins sąžinė, kažkas abejos ir ginčysis, baikščiai dairydamasis aplinkui, bet visi jie, kai tik sistemai prireiks, žvaliai pakels rankas ir nubalsuos „Už“. O jeigu nereikės balsuoti, tai jie paprasčiausiai, nuleidę iš gėdos akis, nutylės, kai iš jų atiminės atlyginimus, pensijas, žodžio laisvę, o paskui ir gyvybę.

Juk taip galvoja visi! Per televizorių sakė!

Abejoti priemonių nuo pleiskanų efektyvumu – šitai dar leistina, tačiau nepageidaujama, o štai abejoti vyriausybės politika – jau pavojinga. Ir žmonės tylės, netikėdami tuo, ką mato jų akys, ką byloja ištuštintos kišenės, kai matys vis didėjančią prarają tarp jų ir valdžios, tarp skurdo ir turto.

Jie nutylės, kai vietoje naujo vaikų darželio ims statyti lagerį tiems, kurie atsisako tikėti propaganda. Argi ne šito siekia tie, kurie šiandien savo rankose laiko masinės informacijos priemones? Tie, kurie valdo žiniasklaidą. Tie, kurie metų metus pasakoja jums pasakas apie šviesų rytojų. Tie, kurie kasmet keldami sau algas ir pensijas, toliau ragina jus pakentėti, eilinį kartą susiveržti diržus.

Štai šitaip gaminamas idealus pilietis.

ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS PRIEŠAI

Susitelkusi, mąstanti visuomenė, žmonės, sugebantys samprotauti ir rinktis, žmonės, kurie išties turi pasirinkimo laisvę – visi jie yra šiuolaikinės visuomenės priešai. Jie yra priešai tiems, kurie darosi pinigus iš žmonių, jų troškimų, siekių, jausmų. Jie priešai ne tik dėl to, kad turi savo nuomonę, bet ir dėl to, kad gerbia kitų žmonių teisę turėti savo nuomonę.

KODĖL?

Šituos žmones sunku apgauti, juos sunku ar beveik neįmanoma „nutręšti“ ir apmulkinti visos šalies mastu. Tokie žmonės paprasčiausiai neleis to padaryti. Blaiviai mąstantis laisvas žmogus eina tuo keliu, kurį pats sąmoningai pasirinko.

Šaltinis - versijos.lt

www