VILMA KASPERAVIČIENĖ
Lietuvoje mažėjant valgytojų, duonos gamybos mastas auga, nes kepėjai daugiau produkcijos eksportuoja. Kone oligopolinėje rinkoje, šalia didžiųjų gamintojų šešetuko, sėkmingai dirba ir mažosios kepyklos. Jos rado savo nišą: siūlo rankomis ruoštų arba specifiniams poreikiams pritaikytų produktų.
Statistikos departamento 2016 metų duomenimis, kepinių ir miltinių produktų gamybos įmonių per kelerius pastaruosius metus padaugėjo iki 547 (apie 10 tūkst. darbo vietų). Vertinant pagal darbuotojų skaičių, vyrauja smulkiosios įmonės – užpernai jos sudarė per 90 proc. šio sektoriaus įmonių, o stambiųjų (daugiau kaip 250 darbuotojų) tebuvo šešios.
„Didėjant javų derliui, grūdų ir grūdų produktų dalis, tenkanti gyventojų vartojimui, mažėja: 2012 metais jų teko 7,3 proc., o 2016-aisiais – 6,1 procento. Tačiau vartojimo fondui tenkantis kiekis minėtu laikotarpiu padidėjo 1,3 proc., o suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, 2016 metais buvo 6 proc. didesnis nei 2012-aisiais ir sudarė 123 kilogramus. Europos Sąjungos (ES) vidurkis tada siekė po 128 kg gyventojui. Lietuviams emigruojant į kitas šalis, atsiranda lietuviškų produktų poreikis tose šalyse. Todėl lietuviškos duonos gaminių galima rasti ir kitų šalių parduotuvėse, kuriose perka lietuviai emigrantai ir kitų šalių vartotojai“, – sektoriaus rinkos kaitos tendencijas apibūdino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) mokslo darbuotoja Vida Dabkienė.
Į užsienį iškeliavo 11 proc. Lietuvoje pagamintos ruginės duonos, 12 proc. baltos duonos ir batonų, 3 proc. pyrago ir konditerijos gaminių.
Duonos, pyragų, bandelių, pyragaičių, sausainių ir kitų kepinių 2016 metais eksportuota už 52,5 mln. eurų. Į užsienį iškeliavo 11 proc. Lietuvoje pagamintos ruginės duonos, 12 proc. baltos duonos ir batonų, 3 proc. pyrago ir konditerijos gaminių. Daugiausia eksportuota į Airiją.
„Lietuviškos duonos kepėjai ir toliau galėtų stiprinti savo pozicijas eksporto rinkose, išveždami didesnės pridėtinės vertės produktus. Apsirūpinimas grūdiniais produktais Lietuvoje, palyginti su poreikiais, yra labai didelis. Statistikos duomenimis, 2016 metais jis siekė 276 procentus. Iš išauginto grūdų derliaus gyventojų vartojimo fondui teko tik 6,1 proc., o 78 proc. – eksportui. Galima teigti, kad šalyje taip intensyviai auginant grūdines kultūras šiame sektoriuje galėtų būti sukuriama didesnė pridėtinė vertė“, – tvirtino V. Dabkienė.
LAEI Produktų rinkotyros skyrius pernai ištyrė mažmeninių produktų kainų pokyčius prekybos centruose per ketverius metus. „Šis tyrimas atskleidė, kad duonos produktų asortimentas pasikeitęs: kai kurie produktai išimti arba pakeisti kitais, labiau atitinkančiais dabartinius rinkos poreikius. Galima teigti, kad duonos pramonės įmonės jau ieško sprendimų, t. y. didinamas eksportas, kuriami specializuoti produktai, keičiamas asortimentas pagal paklausą“, – sakė V. Dabkienė.
Kvietinių miltų gamyba 2016 metais šalyje didėjo, o ruginių – mažėjo. Atitinkamai didėjo baltos duonos ir batonų gamyba, o mažėjo ruginės duonos, bet sumažėjo pagamintų pyragų ir konditerijos gaminių bei makaronų.
Sektoriaus ateities prognozės
„Nors ir mažėja gyventojų, duonos gaminių paklausa Lietuvoje neturėtų mažėti. Tikėtina, kad didės išskirtinių, specializuotų, geresnės kokybės produktų paklausa. Tačiau, kaip atskleidžia Suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas (2016 m.), didėjant respondentų amžiui, atitinkamai daugėja maisto produktus perkančiųjų pagal kainą ir mažėja besirenkančiųjų pagal skonį, todėl kainos veiksnys pirkėjams ir toliau išliks svarbus. Ilguoju laikotarpiu kepyklos turi surasti sprendimus, kaip pateikti vartotojui skanų ir sveiką produktą, kuriam paklausa atsiranda tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose“,– kalbėjo LAEI mokslo darbuotoja.
Paklausta, kur slypi smulkiųjų kepėjų sėkmės raktas, V. Dabkienė sakė, jog smulkieji kepėjai randa savo pirkėjų gamindami specifinius, tam tikriems mitybos poreikiams tenkinti reikalingus produktus, platesniu asortimentu arba, priešingai, gamindami tik konkrečius produktus (šakočiai, tortai ir t. t.). Smulkiesiems kepėjams labiausiai tinkama trumpiausioji maisto produktų tiekimo grandinė gamintojas-vartotojas.
Statistikos departamento duomenimis, kepinių ir miltinių produktų gamybos įmonių apyvarta 2012–2015 metais padidėjo 14,5 proc. ir sudarė 293,1 mln. eurų (tai 8,3 proc. visos maisto produktų gamybos apyvartos). Sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė taip pat didėjo, 2015 metais, palyginti su 2012-aisiais, ji padidėjo 26,7 proc. ir sudarė 93,9 mln. eurų.
Orientuojasi į sveikesnius produktus
Specifinę veiklą bei gaminius pasirinkusių smulkiųjų kepėjų pavyzdys – „Ukmergės duona“. Šios bendrovės pasirinkimas – sveikesnės mitybos gaminiai. „25 proc. mūsų kepamos duonos ir batono gaminių priskiriami sveikesnės mitybos grupei. Tai be mielių kepta „Ruginė duona“; be mielių ir be cukraus – „Kauno duona“; be cukraus – „Palangos duona“; ruginė be cukraus, be mielių, su mažai druskos ir papildyta skaldytais grūdais duona su daug skaidulinių medžiagų „Rugytis“; mažai cukraus turinti duonelė „Spelta“ ir „Speltos duoniukai“; be cukraus ir riebalų – „Anytos batonas“; duona su traškiomis kanapių sėklomis; džiovintos duonelės, gaminamos nenaudojant aliejaus, papildytos razinomis, spanguolėmis“, – vardijo bendrovės technologė Vilma Pavilavičienė.
Iš viso „Ukmergės duona“ kepa apie 100 pavadinimų duonos, pyrago ir konditerijos gaminių. Vartotojams siūloma apie 26 pavadinimų ruginės, ruginės-kvietinės, kvietinės duonos, apie 13 pavadinimų pyrago gaminių, 20 pavadinimų bandelių, 18 pavadinimų tortų ir kreminių gaminių. Atsižvelgdama į poreikius ir rinkos tendencijas, bendrovė kasmet koreguoja, tobulina, atnaujina, plečia asortimentą, gaminių pakuotes. Pernai iškepta ir vartotojams pasiūlyta „Šviesi Ukmergės duona“ – plikyta, ilgo brandinimo ruginė ir kvietinė duona, be salyklo, rankų darbo.
„Svarbiausia mūsų gaminių grupė – tamsi duona su natūraliu raugu. Ji labiausiai vertinama ir gerai perkama. Gaminys „Ukmergės duona“ yra mūsų įmonės vizitinė kortelė, kurios ir pagaminame, ir parduodame daugiausia. Ji savo skoniu, forma ir dydžiu labiausiai primena tradicinę lietuvišką duoną“, – pasakojo V. Pavilavičienė. Gaminami neraikyti 1 kg, 2 kg ir beveik 3 kg kepalai, o raikyta duona siūloma 0,5 kg pakuotėse.
Gamybos technologė teigė pastebėjusi, kad didžiuosius kepalus labai mėgsta emigrantai: po atostogų Lietuvoje dažnas vežasi į užsienį dalelę lietuviško skonio – didįjį kepalą „Ukmergės duonos“ ir „Meduolinių baravykų“ pakuotę.
Eksportuos „auksinę“ duonelę
Pati „Ukmergės duonos“ bendrovė kol kas savo gaminių neeksportuoja, tačiau neslepia, kad tokių planų jau turi. „Mūsų džiovintos duonelės su pagardais – tinkamas gaminys eksportui“, – tvirtino V. Pavilavičienė. Mat „Džiovinta duonelė su spanguolėmis“ teisėtai galėtų būti vadinama auksine: konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“ ji pelnė aukso medalį.
„Tai 2016 metais sukurtas gaminys – itin plonai raikytos, išdžiovintos, traškios riekelės, paskanintos razinomis, saulėgrąžų branduoliais bei džiovintomis spanguolėmis. Duonelė gaminama naudojant tik natūralias žaliavas, joje nėra maisto priedų. Dar vienas išskirtinis bruožas – beveik visas gamybos procesas atliekamas tik rankomis“, – didžiavosi bendrovės gamybos technologė.
Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“ „Ukmergės duona“ dalyvauja dešimtus metus iš eilės ir kaskart gauna po medalį. Aukščiausią įvertinimą yra pelnę unikalus rankų darbo meduolinės tešlos gaminys „Baravykai“, „Pjautinis batonas“, „Ukmergės duona“, „Valstiečių duona“, „Grūdelis“, „Ruginė duona be mielių“, „Vilkmergės duona“, „Ukmergės grūdėtoji duona“ ir „Rugytis“.
Įmonė savo produkcija prekiauja ne tik firminėje parduotuvėje Ukmergėje. Dalis jos gaminių asortimento tiekiama ir didiesiems prekybos tinklams visoje Lietuvoje, o didžiausia dalis daugiau kaip 50 metų veikiančios „Ukmergės duonos“ gaminių tenka Ukmergės, Anykščių, Širvintų, Molėtų ir kitų Aukštaitijos rajonų kooperatyvų parduotuvių pirkėjams. Ir pati „Ukmergės duona“ yra viena iš nedaugelio šalyje kooperatyvams priklausančių kepyklų. Jos savininkas – Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas.
Grūdų produktų gamyba 2012–2016 m., tūkst. t
Šaltinis - lžinios.lt
Parengta: Statistikos departamento duomenys