Apklausos rodo, kad 72 proc. amerikiečių mano, jog Hillary Clinton mėgins kandidatuoti į JAV prezidentus, bet tik 42 proc. apklaustųjų norėtų, kad ji laimėtų. Ir vis dėlto jei taip nutiktų, tai būtų istorinis įvykis Amerikai - prie galingiausios pasaulio valstybės vairo pirmą kartą stotų moteris.

Per visą savo karjerą, kai buvo senatorė, JAV pirmoji ponia ir valstybės sekretorė, Hillary Clinton naudojosi savo padėtimi gindama moterų teises visame pasaulyje.

"Man labai patinka garsus Madeleine Albright pasakymas, kad pragare yra atskira vieta moterims, kurios nepadeda kitoms moterims", - sakė H. Clinton, prisimindama buvusią JAV valstybės sekretorę. Ji pati 1993-2001 metais buvo JAV pirmoji ponia, o 2009-2013 metais - valstybės sekretorė. Eidama šias pareigas H. Clinton gerai suvokė savo misiją bei atsakomybę atstovauti visas pasaulio moteris ir kėlė moterų teisių bei lygybės klausimus kiekvienoje šalyje. Per konferenciją Pekine ji paskelbė, kad "moters teisės yra žmogaus teisės". Dabar ji mano, kad darbas, siekiant įtvirtinti visišką moterų lygybę ir galimybes XXI amžiuje, toli gražu nėra baigtas.

H. Clinton nebaigė dar ir kito savo reikalo - tapti pirmąja JAV prezidente moterimi. Ji to siekė 2008 metais, bet laimė jai nenusišypsojo, ji pralaimėjo Barackui Obamai, kuris tapo oficialiu demokratų kandidatu į prezidentus, o dabar įpusėjo jau antrą kadenciją šiame poste.

"Mintis man, kaip moteriai, kandidatuoti į prezidentus, buvo milžiniškas šuolis, nors ir anksčiau buvo moterų, puoselėjusių didelius siekius, tik jos toli nenuėjo", - sakė H. Clinton. Ji pabrėžia buvusi pirmoji, kuriai pavyko iškovoti pergales pirminiuose rinkimuose ir iš viso surinkti 18 mln. balsų. Po pralaimėjimo B. Obamai H. Clinton sakė, kad "šįkart nepavyko pramušti šių aukščiausių ir tvirčiausių stiklo lubų, bet rinkėjų dėka ten atsirado 18 mln. įtrūkių".

Vyrai nenorėjo girdėti

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

1997 metais M. Albright tapo pirma moterimi, užėmusia JAV valstybės sekretorės postą. Moterų teisės jai taip pat rūpėjo. Dar tuomet, kai 1993-1997 metais buvo JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (tuo metu nuolatinėmis atstovėmis šioje organizacijoje dirbo iš viso tik septynios moterys), ji susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu, kai mėgino atkreipti dėmesį į moterų kančias per Bosnijos karą. "Susirinkimuose aš kalbėdavau apie tai, kaip svarbu padėti Bosnijai, bet prie stalo visuomet atsirasdavo vyrų, kurie sakydavo, kad nereikia perdėtų emocijų", - mena M. Albright.

Tik 2000 metais JT priėmė rezoliuciją, kurioje pirmą kartą kalbama išskirtinai apie moteris karo metu. Po to sekė dar dvi rezoliucijos, kuriomis pripažinta, kad žaginimas ir seksualinė prievarta yra karo nusikaltimai.

Antra istorijoje JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice šiame poste dirbo 2005-2009 metais. Per karą Afganistane ji atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kaip su moterimis elgiasi Talibanas. "Mes aukojome amerikiečių kraują ir gerovę, kad išlaisvintume Afganistano žmones iš vieno brutaliausių, kokius regėjo pasaulis, režimų. Man nesuprantama, kaip būtume galėję praleisti progą ginti moterų teises", - sakė C. Rice. Be abejo, pripažįsta ji, teko susidurti su tradicine visuomene, kuriai sunku susitaikyti su nauju moterų vaidmeniu XXI amžiuje.

Ką pavyko nuveikti?

Pasak M. Albright, dabar bent pripažįstama, jog reikia ką nors daryti. Gal tai neatrodo daug, bet turint galvoje, kad moterų reikalai šimtus metų buvo ignoruojami arba laikomi nesvarbiais, jie bent jau tapo užsienio politikos dalimi.

C. Rice teigiamai vertina tai, kad išsivysčiusiame ir besivystančiame pasaulyje valdžioje daugėja moterų. Ji įsitikinusi, kad moterys bunda tose pasaulio dalyse, kuriose niekada to nebuvo, ir jos kovos už savo teises.

H. Clinton manymu, pažanga per lėta, moterų labui reikia nuveikti nepalyginamai daugiau bei neleisti, kad kiti įvykiai pasaulyje užgožtų šią programą.

Telieka palūkėti ir pamatyti, ar toji programa pasitarnaus H. Clinton ir tuomet, kai ji dar kartą pamėgins pramušti aukščiausias iš visų stiklo lubas ir sugrįžti į Baltuosius rūmus, tik šįkart - jau kaip JAV prezidentė.

Moterys valdžioje

Jei 2016 metais H. Clinton būtų išrinkta JAV prezidente, ji įstotų į visai nedidelį moterų, kurios pirmos vadovauja savo valstybėms, klubą. Šiam klubui priklauso:

Angela Merkel, pirmoji istorijoje Vokietijos kanclerė, 2014 metais "Forbes" pripažinta galingiausia pasaulio moterimi;

Cristina Fernandez de Kirchner, pirma istorijoje moteris, išrinkta Argentinos prezidente, dažnai lyginama su legendine Eva Peron;

Dilma Rousseff, taip pat pirma moteris, tapusi Brazilijos prezidente.

Šaltinis - lzinios.lt