Ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos recesija šiemet bus didesnė negu 2009 metais. O tai nieko gero nežada Lietuvos eksportuotojams. Dėl prastėjančios Rusijos ekonomikos Lietuvos eksportas į šią šalį gali sumažėti ketvirtadaliu.
Rusijos ir nuo jos priklausomų valstybių ekonomikos nuosmukis pirmiausia neigiamai paveikė transportą ir maisto pramonę, kuriai paskelbtas embargas. Bet dėl šių šalių krintančios perkamosios galios neigiamą įtaką pajus, ir jau jaučia, beveik visi Lietuvos ūkio sektoriai. Ypač nukentės Vilniaus mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriai. Mat dėl nuvertėjusio Baltarusijos rublio mažiau „savaitgalinių pirkėjų“ sulauks šalies prekybininkai, o turistų – viešbučiai.
Gerų žinių nežada porą metų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad Lietuvos eksportuotojai trumpuoju laikotarpiu dairysis rinkų kituose žemynuose. „Akivaizdu, jog nei šiemet, nei 2016 metais Rusija neatsigaus. Tačiau tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu visa NVS rinka turėtų išlikti svarbi Lietuvai“, - LŽ komentavo ekonomistas. Jo manymu, Rusijos recesija šiemet gali būti didesnė nei 2009 metais. Lietuvos eksportuotojams bloga naujiena ir tai, kad dėl nuvertėjusio Rusijos rublio nominalus Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) eurais šiemet susitrauks beveik ketvirtadaliu. Tad Rusijos gyventojų ir įmonių galimybės įsigyti Europoje pagamintų prekių dar labiau sumažės.
„Geriausiu atveju eksportas iš Lietuvos į Rusiją smuks maždaug ketvirtadaliu. Tiesa, didžioji dalis šio eksporto yra ne Lietuvoje pagamintos prekės, todėl labai didelės neigiamos įtakos Lietuvos BVP ir užimtumui dėl to nebus. Nukentės tik kai kurie sektoriai“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas pažymėjo, kad Rusijos recesija - ne izoliuota problema. Dėl jos visų NVS šalių ekonominė padėtis bus sudėtinga. „Pavyzdžiui, Baltarusijos rublis taip pat labai nuvertėjo. Todėl bus net tik sunkiau eksportuoti į šią valstybę, bet ir mažiau sulauksime jos turistų bei pirkėjų“, - sakė N. Mačiulis.
Blogiau už prekių embargą
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad dabartinės Rusijos ekonomikos problemos mums net svarbesnės nei šios šalies paskelbtas ES prekių embargas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad dabartinės Rusijos ekonomikos problemos mums net svarbesnės nei šios šalies paskelbtas ES prekių embargas. „Tos sankcijos palietė maždaug 4,5 proc. Lietuvos eksporto. Tuo metu didžioji dalis į Rusiją vežamų prekių yra reeksportas. Aišku, joms draudimas nebuvo taikomas, todėl mūsų verslininkai dar kurį laiką iš inercijos jas vežė. Bet silpnėjant Rusijos ekonomikai, menkėjant gyventojų perkamajai galiai, šių prekių paklausa taip pat sumažės – ne dėl politinių, o dėl ekonominių priežasčių. Ir tai palies kur kas platesnį spektrą produktų. Menkėjant Rusijos perkamajai galiai iš esmės visos prekės neišvengs paklausos sumažėjimo“, - LŽ aiškino ekonomistas.
G. Nausėda prognozuoja, kad Rusijos recesija užtruks ilgiau – maždaug dvejus trejus metus. „Rusijos problemoms jautriausi yra transporto ir perdirbamosios pramonės sektoriai. Tai labai svarbios ir Lietuvos ūkio šakos, tad jų bėdos tampa visos šalies ūkio problema“, - teigė ekonomistas.
Ukrainos reikšmė Lietuvai nuo karo veiksmų pradžios sumenko taip smarkiai, kad, G. Nausėdos nuomone, net nėra prasmės kalbėti apie šios šalies ekonomikos procesų galimą poveikį mūsų ekonomikai. Jis pažymėjo, kad Baltarusijos ekonomikai negresia tokio pat masto nuosmukis kaip Rusijos, nes Vakarų valstybių sankcijos nukreiptos prieš Rusijos valdžią. „Baltarusijos ekonomika bus patrauklesnė palyginti su Rusijos, tad visiškai nurašyti jos nedrįsčiau. Bet Baltarusijos jautrumas Rusijos ekonomikos pokyčiams yra dešimteriopai didesnis negu Lietuvos. Būtų naivu tikėtis, kad baltarusiai išvengs problemų. Todėl, manyčiau, ir Baltarusijos rublio svyravimai lems menkėjantį šios rinkos patrauklumą“, - spėjo ekonomistas.
Kad Rusijos ir Baltarusijos turistų mažėja, jaučia ne tik turizmo, bet ir mažmeninės prekybos sektorius. „Smukus rusų ir baltarusių perkamajai galiai, Lietuvoje jų matome mažiau. Man regis, šis procesas stiprės. Rusijos rublio kursas liks silpnas, rusų perkamoji galia turėtų tik mažėti. Žmonės paprasčiausiai nebegalės įpirkti tiek ir tų prekių bei paslaugų, kurias anksčiau pajėgdavo nusipirkti. Tai galioja ir Baltarusijos gyventojams“, - dėstė G. Nausėda.
Sumažėjo dviem trečdaliais
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad Rytų poveikis Lietuvos ekonomikai prasidėjo kartu su karo veiksmais Ukrainoje praėjusių metų pavasarį, tačiau šalies įmonės sugebėjo adaptuotis. „Mūsų įmonės vis mažiau prekiauja su NVS ir vis daugiau – su ES bei likusius pasauliu. Manau, ši tendencija išliks, nes beveik visos NVS šalys itin priklausomos nuo Rusijos ekonomikos, kuri vis labiau ritasi žemyn“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak S. Besagirsko, Rusijos ir nuo jos priklausomų valstybių ekonomikos nuosmukis pirmiausia neigiamai paveikė transportą ir maisto pramonę, kurios prekėms paskelbtas embargas. Tačiau dėl šių šalių krintančios perkamosios galios neigiamą įtaką jaučia jau beveik visi Lietuvos ūkio sektoriai. „NVS gyventojai ir įmonės nebeįperka mūsų turizmo paslaugų, inžinerinės ir chemijos pramonės produkcijos. Jų parduodame vis mažiau, nes rusų verslas neturi pinigų ir vis mažiau investuoja, jaučia didelį netikrumą dėl ateities. Verslininkai abejoja, ar atsipirks investicijos, ir jas stabdo. Iš esmės nežinia, ar yra toks Lietuvos ūkio sektoriaus, kuris išloštų iš tos situacijos“, - aiškino S. Besagirskas.
Ekonomisto nuomone, dėl Rusijos krizės ir Baltarusijos ekonomikos problemų ypač nukentės Vilniaus mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriai. „Galiu pasidalyti savo patirtimi. Mes dažnai padėdavome baltarusių verslininkams, ir ta pagalba neapsiribodavo vien verslo reikalais. Jie atvykdavo į prekybos centrus apsipirkti ar savaitgaliais pailsėti mūsų viešbučiuose. Tų žmonių, su kuriais bendravome, srautas krito maždaug dviem trečdaliais“, - pasakojo S. Besagirskas.
Anot jo, baltarusiai nevažiuoja į Lietuvą ne iš baimės, nes šios šalies propaganda nėra tokia kaip Rusijos. „Tų, kurie nuolat čia atvyksta, jokia propaganda neveikia. Tačiau baltarusiai sako, kad važiuoti į Lietuvą ir čia svečiuotis jiems tampa per brangu“, - teigė ekonomistas. Nuostolių patiriančioms Lietuvos mažmeninės prekybos, turizmo ir paslaugų įmonėms vienintelė paguoda, anot S. Besagirsko, yra tai, kad baltarusių ir rusų srauto sumažėjimą kompensuoja vidaus vartojimas ir didėjantis turistų iš Skandinavijos skaičius.
Faktai
Rusijos ekonomikos ekspertai skelbia, kad šalies pramonės augimas sausį siekė 0,9 procento. Tačiau Rusijos gamintojai ir gyventojai kenčia dėl infliacijos bei silpno rublio - brangsta žaliavos ir importinė įranga. Be to, Centrinio banko nustatyta didelė - 15 proc. - metinių palūkanų norma labai apsunkina kompanijų galimybes gauti paskolas.
Rusijos užsienio prekybos akademijos ekspertai mano, jog šių metų infliacija perkops valdžios prognozuojamus 12,2 proc. ir sieks 17,1 procento. Londono agentūra „Capital Economics“ sako, kad Rusijoje metinė infliacija sieks 13 procentų.
Ekspertai pažymi, kad Rusijos ekonomikai seksis prasčiau, negu prognozuoja valdžia. BVP kris ne 3 proc., kaip spėjama, o 6,8 proc.; investicijos į pagrindinį kapitalą susitrauks ne 13,3 proc., bet 19 proc.; realiosios gyventojų pajamos sumažės ne 6,3, proc., o 8,5 procento.
Šaltinis - lzinios.lt