Trečiadienį europarlamentarai kartu su Graikijos premjeru Alexiu Tsipru aptarė Graikijos skolų krizę. Dalis deputatų kritikavo jo vyriausybę už delsimą pateikti konkretų reformų planą mainais už tarptautinę finansinę pagalbą, o kiti jį palaikė. Buvo ir tokių, kurie ragino Graikiją atsisakyti euro.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donald Tusk kalbėjo: „Vyksta lenktynės su laiku siekiant atkurti pasitikėjimą. Nekalbėsiu, ar referendumo organizavimas Graikijoje buvo gerai ar blogai. Šiuo metu būtina judėti į priekį.“
Europos Komisijos pirmininkas Jean–Claude Juncker pabrėžė, kad Graikijos krizės kontekste „negalima nusigręžti nuo būtinybės užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą“.
Graikijos premjeras A. Tsipras pažymėjo, kad ES finansinė pagalba nepasiekė Graikijos žmonių, bet iš tikrųjų buvo skirta gelbėti bankus. Dėl to, jo nuomone, griežto taupymo programa nesulaukė šalies žmonių paramos. „Graikija buvo paversta griežto taupymo laboratorija. Tačiau šis eksperimentas nepavyko – skurdo lygis išaugo, kaip ir valstybės skola“, – kalbėjo jis.
Europos liaudies partijos frakcijos lyderis Manfred Weber (Vokietija) kritikavo Graikijos vyriausybę, kad ji nepateikia konkrečių pasiūlymų deryboms dėl tolesnės finansinės pagalbos.
„Jūs provokuojate, mes ieškome kompromiso. Jūs žiūrite į nesėkmę, mes siekiame sėkmės.
Jūs nemėgstate Europos, mes mylime Europą, – kalbėjo jis. – Jūs kalbate apie orumą, tačiau nesakote žmonėms tiesos.“ Jis pridūrė, kad penkių ES šalių pragyvenimo lygis mažesnis nei Graikijos: „Kaip pasakyti šių šalių žmonėms, kad Graikija daugiau nebegali mažinti išlaidų?“
Socialistų ir demokratų lyderis Gianni Pittella (Italija) pareiškė tikįs, kad sąlygos pasiekti susitarimą jau šią savaitę yra. „Dabar [Graikijos] vyriausybė turi apsispręsti dėl reformų, įskaitant užimtumo skatinimą, kovą su korupciją ir mokesčių vengimu bei kitas priemones, kurių reikia ne dėl to, kad Europa taip nori, o dėl to, kad jos naudingos Graikijos žmonėms“, – teigė jis. Jis pridūrė, kad „būtų teisinga diskutuoti ir apie skolos restruktūrizavimą“.
„Kažkas yra sugedę ne tik Graikijoje, bet ir Europos Sąjungoje, – kalbėjo Ryszard Antoni Legutko (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija). – Jei šis teatras tęsis, taps nebeaišku, ką gelbėti: pinigų sąjungą, Graikijos visuomenę, vyriausybę, skolintojus ar A. Merkel reputaciją?“
Liberalų ir demokratų lyderis Guy Verhofstadt (Belgija) ragino Graikijos vyriausybę nedelsiant pateikti konkretų reformų planą. „Per pastaruosius penkerius metus kaip lunatikai einame Graikijos pasitraukimo iš euro zonos link. O pastaraisiais mėnesiais tiesiog bėgame „Grexit‘o“ link, – kalbėjo jis. – Ne jūs ir ne mes mokėsime sąskaitas. Tai bus eiliniai Graikijos žmonės.“
Gabriele Zimmer (Europos vieningieji kairieji, Vokietija) ragino surasti tvarų ir ilgalaikį Graikijos krizės sprendimą bei gerbti Graikijos žmonių valią, išreikštą savaitgalį vykusiame referendume.
Rebecca Harms (Žalieji, Vokietija) kalbėjo: „Tikiuosi konkrečių idėjų, o ne tik kalbų, raginančių kovoti su korupcija ir kitomis problemomis.“ Ji pridūrė, kad „sprendimus reikia padaryti šią savaitę“.
Nigel Farage („Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“, Jungtinė Karalystė) teigė: „Labai menka tikimybė, kad pavyktų bandymai priversti susijungti skirtingas ekonomikas ir visuomenes neatsiklausiant žmonių valios – dabar matome, kad šis planas žlugo. Ir kalbame ne tik apie Graikiją. Šiuo metu visos Viduržemio jūros regiono ES narės naudoja „ne tą“ valiutą.“
Savo ruožtu Marine Le Pen (Tautų ir laisvių Europa, Prancūzija) įsitikinusi, kad euras ir griežtas taupymas suaugę kaip Siamo dvyniai: „Jūsų žmonės nepabėgs nuo griežto taupymo, jei neatsisakys euro.“
Diskusijos pabaigoje A. Tsipras pažymėjo, kad nepaisant kaltinimų, Graikija iš tikrųjų pateikė reformų planą ir pradėjo ryžtingai kovoti su mokesčių vengimu. „Pasiūlytos priemonės apima ir įsipareigojimus siekti fiskalinių tikslų. Tačiau turime suverenią teisę spręsti dėl mokesčių padidinimo pelningai dirbančioms įmonėms, o ne pensininkams“, – kalbėjo A Tsipras. Jis priminė, kad 1953 metais Vokietijai leista nurašyti 60 proc. skolų.
J.–C. Juncker teigė, kad nutraukti derybas buvo klaida: „Jei derybos nebūtų nutrauktos, būtume pasiekę susitarimą.“ Jis pridūrė, kad jų metu visada pasisakė prieš pensijų karpymus.
„Turime pasakyti visą tiesą apie tai, kas vyko už uždarų durų“, – pažymėjo EK vadovas.
Diskusiją užbaigė D. Tusk: „Dabar reikalinga vienybė. Ne todėl, kad tai graži idėja, o todėl, kad ji būtina norint priimti konkrečius sprendimus. Be vienybės dėl Graikijos po keturių dienų mes pabusime kitokioje Europoje. Tai mūsų paskutinis šansas.“
Debatų vaizdo įrašas:
http://www.europarl.europa.eu/ep-live/en/plenary/video?debate=1436342214828
Debatų santrauka ir nuotraukos „Storify“ svetainėje:
ES ir JAV laisvosios prekybos derybos: Europos Parlamento rekomendacijos
Trečiadienį europarlamentarai patvirtino rekomendacijas ES ir JAV laisvosios prekybos deryboms (angl. TTIP), kuriose paragino JAV atverti rinkas ES įmonėms, o kartu pabrėžė būtinybę išlaikyti aukštus ES standartus. Jie taip pat pasiūlė pakeisti siūlomą privatų investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmą nauja skaidria sistema, kurioje ginčus spręstų viešai paskirti teisėjai. EP rekomendacijoms pritarė 436 europarlamentarai, nepritarė 241, o susilaikė 32.
Didžiausių EP frakcijų pasiūlytoje kompromisinėje pataisoje, kuriai pritarė 447 EP nariai, 229 nepritarė, o 30 susilaikė, raginama anksčiau siūlytą privatų investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmą (angl. ISDS) pakeisti nauja sistema, kurioje investuotojų ir valstybės ginčus viešuose posėdžiuose spręstų „viešai paskirti, nepriklausomi ir profesionalūs teisėjai“. Kartu turi būti neperžengiama ES ir jos valstybių teismų galių, numatyta apeliacijos galimybė ir užtikrinta, kad privatūs interesai nepamintų viešosios politikos tikslų.
Europarlamentarai ragina tęsti derybas dėl toli siekiančio, tačiau subalansuoto susitarimo, kurio naudą pajustų visos ES valstybės. Jų nuomone, juo turėtų būti skatinama konkurencija ir panaikinti netarifiniai prekybos barjerai. Susitarimas turėtų panaikinti apribojimus ES bendrovėms įsigyti JAV transporto paslaugų įmones, įskaitant skrydžių bendroves, taip pat atverti JAV telekomunikacijų ir viešųjų pirkimų rinką ES įmonėms, pažymi EP.
Europarlamentarai kartu ragina užtikrinti ES vartotojų duomenų apsaugą, išlaikyti aukštus sveikatos apsaugos ir darbo saugos standartus, taip pat užkirsti kelią socialiniam, fiskaliniam ir aplinkosauginiam dempingui. Savo ruožtu jie rekomenduoja netaikyti prekybos liberalizavimo viešosioms paslaugoms, apsaugoti ES maisto produktų geografinių nuorodų sistemą, taip pat sutarti dėl specialaus režimo jautriems žemės ūkio ir pramonės gaminiams.
EP siūlo užtikrinti abipusį lygiaverčių standartų pripažinimą, tačiau išlaikyti ES standartus ten, kur jie stipriai skiriasi nuo JAV (pvz., chemijos pramonėje, taip pat dėl klonavimo, genetiškai modifikuotų produktų, hormonų naudojimo gyvulininkystėje).
10-asis derybų raundas vyks liepos 13–17 d. Briuselyje. Deryboms pasibaigus ir suderinus galutinį susitarimo tekstą, jam turės formaliai pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
„Artėja precedento neturinti globalizacija, o mūsų piliečiai ir verslas tai jau patiria. Siekdami naudos žmonėms, negalime visų detalių palikti tik derybininkams. Todėl ir parengėme šią rezoliuciją bei pateikėme rekomendacijas Europos Komisijai dėl pagrindinių būsimo susitarimo principų, – kalbėjo EP pranešėjas Bernd Lange (Socialistai ir demokratai, Vokietija). – Reikalaujame skaidresnio proceso, platesnių darbuotojų teisių ir asmens duomenų bei viešųjų paslaugų apsaugos. Būtina užtikrinti, kad privatūs arbitražai ir kitos institucijos neapribotų įstatymų leidėjų abejose Atlanto pusėse teisių priimti įstatymus. Jei galiausiai bus suderėtas blogas susitarimas, mes jam nepritarsime. Jei geras – mes jį palaikysime“, – apibendrino B. Lange.
Europarlamentarai siūlo stiprinti įmonių mokesčių skaidrumą
Didelės įmonės ir draudimo bendrovės turėtų atskleisti, kiek jos konkrečioje valstybėje gauna valstybės subsidijų, pelno ir nuo jo sumoka mokesčių. Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė tokias įmonių akcininkų aktyvumą skatinančių taisyklių pataisas. Jomis kartu siūloma suteikti akcininkams teisę bent kas trejus metus balsuoti dėl direktorių atlyginimo nustatymo tvarkos.
Europarlamentarai įtraukė nuostatą, kad didelės įmonės, įdarbinančios daugiau nei 250 darbuotojų ir turinčios didesnę nei 40 mln. eurų metinę apyvartą, bei viešojo intereso subjektai (pvz., biržose kotiruojamos bendrovės ar draudimo įmonės) turės reguliariai nurodyti, kiek jos konkrečioje valstybėje gavo pelno ar patyrė nuostolių neatskaičius mokesčių, taip pat kiek jos sumokėjo pelno mokesčio ir kiek gavo viešųjų subsidijų.
Europos Parlamentas taip pat siūlo suteikti galimybę akcininkams bent kas trejus metus spręsti dėl įmonės direktorių atlyginimo nustatymo tvarkos, tačiau palikti teisę valstybėms apsispręsti, ar toks akcininkų sprendimas būtų privalomas, ar tik rekomendacinis. Bendrovė turėtų paaiškinti, kaip direktorių atlyginimų nustatymo tvarka pasitarnauja įmonės ilgalaikiams interesams, taip pat pasiūlyti aiškius fiksuotojo ir kintamojo atlyginimo skyrimo kriterijus, įskaitant premijas ir privilegijas. Atlyginimas akcijomis neturėtų sudaryti didžiausios kintamosios direktorių atlyginimo dalies, įsitikinę europarlamentarai.
„Tai svarbus žingsnis pirmyn siekiant, kad įmonės ir investuotojai priimtų ilgalaikius sprendimus, o Europos bendrovės būtų valdomos skaidriau, – pažymėjo EP pranešėjas Sergio Cofferati (Socialistai ir demokratai, Italija). – Taisyklių projektas numato svarbius kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu instrumentus, ypač didelių korporacijų pareigą atskleisti, kiek jos konkrečioje valstybėje sumoka mokesčių. Po „Luxleaks“ ir kitų skandalų nebegalime praleisti šios progos“, – apibendrino pranešėjas.
Taisyklių pataisoms pritarė 556 EP nariai, nepritarė 67, o susilaikė 80. EP suteikė savo derybininkams mandatą suderinti šiuos taisyklių pakeitimus su ES Taryba, todėl atidėjo galutinį balsavimą dėl teisės akto.
Europos Parlamentas pritarė taršos leidimų rinkos reformai
Trečiadienį europarlamentarai pritarė ES taršos leidimų rinkos reformai, kuri jau yra neformaliai suderinta su ES Taryba. Šia reforma siekiama sumažinti taršos leidimų perviršį ir užkirsti kelią jų kainos mažėjimui. Naujoji sistema įsigalios 2019 m.
Pagal atnaujintas taisykles, jei taršos leidimų skaičius rinkoje viršys tam tikrą ribą, dalis šių leidimų bus automatiškai išimami iš rinkos ir nukreipiami į rezervą. Jie bus grąžinami į rinką tuomet, kai leidimų skaičius rinkoje smarkiai sumažės (iki nustatytos ribos). Šiuo metu yra didelis taršos leidimų perviršis, dėl to labai sumažėjusi jų kaina.
Minėtą rezervą papildys ir 900 mln. taršos leidimų, kuriuos dar anksčiau nuspręsta išimti iš rinkos iki 2019 m., taip pat tie leidimai, kurie nebus paskirstyti iki 2020 m. pabaigos.
Kitaip nei siūlė Europos Komisija, rinkos stabilumo rezervas pradės veikti 2019 m., o ne 2021 m.
„Rinkos stabilumo rezervas padidins Europos klimato kaitos politikos veiksmingumą, taip pat paskatins inovacijas ir energetikos efektyvumą. Ši reforma leis Europai pasiekti, kad iki 2030 m. anglies dvideginio išlakos būtų sumažintos 40 proc., – pažymėjo EP pranešėjas Ivo Belet (Europos liaudies partija, Belgija). – Pramonei, kuri remiasi intensyviu energijos vartojimu (metalo, chemijos, stiklo srityse), bus nelengva sumažinti taršą, todėl tam prireiks svarbių investicijų. Turime užtikrinti pakankamas garantijas šioms įmonėms, kad jos neperkeltų savo gamybos už ES ribų. Tai labai svarbi reformos dalis“, – pridūrė pranešėjas.
Atnaujintoms taisyklėms pritarė 495 EP nariai, nepritarė 158, o susilaikė 49. Rugsėjį joms dar formaliai turės pritarti ES Taryba.
Šaltinis - litas.lt