Justinas ARGUSTAS | lžinios.lt

Problemoms euro zonoje tebesitęsiant, prisidėti prie šios zonos gelbėjimo turės ir Lietuva. Įstojus į euro zoną mūsų šalis įsipareigojo į ES stabilizavimo fondą įnešti apie 300 mln. eurų. Tačiau Graikijos krizei tęsiantis, gali tekti atseikėti iki pustrečio milijardo eurų. Žinoma, Lietuvai šiuos pinigus tektų skolintis.

Kokios finansinės pasekmės grės Lietuvai, jei Graikijai ir ES susitarti nepavyks? Lietuvos politikai į šį klausimą atsakyti kol kas negali, tuo tarpu ekonomistai jau skaičiuoja euro krizės kainą.

Giedrės Gečiauskienės, „Danske Bank“ finansų rinkų analitikės teigimu, šiandien skaičius įvardinti daug lengviau nei tai buvo galima padaryti prieš ketverius ar penkerius metus. Ji primena, kad pradinis Lietuvos įnašas į Stabilizavimo fondą turėjo būti apie 300 mln. eurų.

„Yra nustatyta maksimali riba, kiek gali tekti Lietuvai prisidėti, jeigu iš to fondo būtų naudojamos lėšos vieno iš ES narių ar kelių narių gelbėjimui ir fondas pasiektų savo lubas. Fondo pradinis kapitalas yra 80 mlrd. eurų, o lubos - apie 500 mlrd. eurų“, – priminė G. Gečiauskienė.

Anot jos, atitinkamai maksimalus Lietuvos įnašas galėtų siekti iki 2,5 mlrd. eurų. „Tai didžiausia įmanoma suma, kokią Lietuvai tektų paskolinti su problemomis susidūrusiai šaliai ar šalims“, – akcentavo analitikė.

Pustrečio milijono eurų yra maždaug trečdalis viso Lietuvos biudžeto. „Tai yra ženkli suma, tačiau nereikėtų spekuliuoti šiuo aspektu, nes tai absoliučiai didžiausia įmanoma suma, kurios galbūt niekada nereikės pasiekti“, – komentavo G. Gečiauskienė.

Ji priminė, kad, pavyzdžiui, lig šiol visi Graikijos gelbėjimo paketai kainavo apie 250 mlrd. eurų.

Vis dėlto tokios sumos kaip 1 ar 2 mlrd. eurų šalies biudžetui nėra pakeliamos, taigi vėl tektų skolintis. „Taip, tai jau keblesnis klausimas. Tikėtina, kad tektų, tačiau reikia suprasti, kad neatiduotume tų pinigų – turėtume ar obligacijų, ar kitų skolos įsipareigojimų. Kažkas mums būtų skolingas tokią sumą pinigų. O dėl Lietuvos skolos baimintis nereikėtų, lyginant su BVP ES ji viena mažiausių“, – ramino „Danske Bank“ analitikė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Gitanas Nauseda, ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas, dėsto, kad birželio 30 d. Graikinjai nesumokėjus įnašų Tarptautiniam valiutos fondui ir pasiskelbus nemokia, Lietuvai už tai mokėti nereikėtų. „Dėl to, kad mes dar nebuvome spėję padaryti įnašų pagal ankstesnę finansinės paramos programą, kurią pasiūlė“, – priminė ekonomistas.

Tačiau jis akcentavo, kad bet kokiu atveju prie ES stabilizavimo išlaidų Lietuvai teks prisidėti. „Jeigu eina kalba apie tolesnę paramą Graikijai, jei nusprendžiama toliau remti, gal net padidinti rėmimo sumą, tai ilgainiui vis tiek lemtų Graikijos bankrotą. Jei jis įvyktų vėliau, tada mes galėtume kalbėti ir apie Lietuvos įnašą ir galbūt nuostolį remiant graikiją“, – svarstė G. Nausėda.

SEB atstovas įsitikinęs, kad Graikijai bankrutavus netrukus, tai praktiškai reikštų, kad nukentėtų tie, kurie įnašus padarė anksčiau, bet ne Lietuvai.

„Tačiau įsipareigotus įnašus turėsime įnešti, nes iš jų bus daromos paramos programos ateity“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sutiko, kad išlaidos Lietuvai bus nemažos, vis dėlto jas tektų išmokėti per keletą metų. „Laipsniškas mūsų įnašas į stabilumo mechanizmą ir jo formavimas leidžia mums prisiderinti ir nejausti kokių radikalių pasekmių. Tą įnašą mums teks padaryti. Tik tiek, kad visada tie įnašai daromi su tikslu, kad stabilumo mechanizmas teiks paskolas, o ne kažkokias subsidijas, dovanas ar, pavyzdžiui, suteiks paskolas ir jas nurašys“, – minėjo SEB prezidento patarėjas.

Kokią mokami įnašai, kurių minimalus – 300 mln. eurų gali padaryti Lietuvai? G. Nausėdos manymu, kol Lietuvos biudžetas deficitinis, tai tiesiog padidins bendrą šalies skolinimosi rodiklį. „Taip, mes nepaimsime tų pinigų iš kokių stebuklingų šaltinių“.

 

Šaltinis - lžinios.lt