Arvydas JOCKUS

Šių metų pradžioje akivaizdžiai gerėjanti Europos ekonomika Lietuvos įmonėms ir gyventojams teikia vilčių sulaukti spartesnio darbo vietų kūrimo ir atlyginimų augimo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį atsigavusi euro zonos ekonomika paskatino europiečius daugiau vartoti. Puikios žinios pasiekė iš Ispanijos ir Italijos, ten augimas buvo didžiausias per kelerius metus.

Tuo metu į recesiją vėl įkritusi ir sunkias derybas su kreditoriais vedanti Graikija, kaip tikimasi, jau nebesustabdys euro zonos renesanso. „Niekas nebesijaudina, kad net ir galimas jos bankrotas bei pasitraukimas iš euro zonos galėtų turėti neigiamų pasekmių likusiai Europai“, - „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Atsigavimo ženklai

Kaip rodo oficiali statistika, pamažu atsigaunanti euro zonos ekonomika per tris šių metų mėnesius augo 0,4 procento. Ekonomika kilo šiek tiek mažiau, nei tikėjosi analitikai, tačiau euro zonos šalių atsigavimas po kelerių metų sąstingio spartėja. Be to, tai sparčiausias ketvirčio augimas per dvejus metus.

„IHS Global“ vyriausiasis JK ir Europos ekonomistas Howardas Archeris BBC sakė, kad euro zonos augimą skatino gerokai kritusios naftos kainos, silpnesnis euras ir Europos Centrinio banko (ECB) platinamos monetarinės politikos priemonės.

N. Mačiulio manymu, euro zonos atsigavimo tendencija tęsis. „Euro zonos spartesnis augimas nebuvo netikėtas. Tai, kad gerėja euro zonos ekonominės perspektyvos, matome iš įmonių ir gyventojų lūkesčių bei pradėjusio augti privataus sektoriaus paskolų portfelio. Euro zonos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra didžiausias nuo 2007 metų, sparčiai auga mažmeninė prekyba“, - komentavo jis.

Kiek anksčiau skelbti duomenys parodė, kad Vokietijos ekonomika augo lėčiau, nei tikėtasi, o Prancūzijos augimas pralenkė prognozes. Vokietijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo tik 0,3 proc.(analitikai prognozavo 0,5 proc.). Praėjusį ketvirtį Vokietijos ekonomika augo 0,7 procento. Nors gyventojų vartojimas ir investicijos į statybas bei pramonės įrangą didėjo, Vokietijos augimą stabdė kritęs eksportas. Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbti infliacijos rodikliai rodo, kad vartojimo prekių kainos per metus pakilo nuo 0,3 proc. šių metų kovą iki 0,5 proc. balandį.

N. Mačiulio nuomone, maža infliacija ir mažos palūkanos skatins gyventojus daugiau vartoti, bus sukurta daugiau darbo vietų. „Prie geresnių lūkesčių daug prisidėjo ECB politika - palūkanos niekada nebuvo tokios žemos. O tai, jog infliacija šiemet euro zonoje išliks gerokai žemiau ECB siekiamų 2 proc. per metus, reiškia, kad bazinės palūkanos nedidės bent iki 2017 metų. Vadinasi, ir euro zonoje toliau augs vartojimas bei investicijos, bus kuriama daugiau darbo vietų“, - prognozavo jis.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Prancūzijos ekonomika augo sparčiausiai per dvejus metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 0,6 proc. rodiklį. Tai geriausias rezultatas nuo 2013 metų antrojo ketvirčio, kai Prancūzijos ekonomika kilo 0,7 procento. Praėjusį mėnesį oficiali statistikos agentūra INSEE skelbė, kad prancūzų vartotojų išlaidos šių metų pirmus tris mėnesius augo 1,6 procento.

Prancūzus daugiau vartoti skatino kritusios naftos kainos ir susilpnėjęs euras. Agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Prancūzijos pramonės produkcija augo sparčiausiai per ketverius metus.

Geros žinios iš Pietų

Tuo metu Graikijos ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,2 proc. ir gali grįžtii į recesiją po 0,4 proc. susitraukimo per paskutinį 2014 metų ketvirtį. Graikija tebeveda sunkias derybas su kreditoriais dėl pagalbos sąlygų.

N. Mačiulio nuomone, Graikijos problemos jau nekelia didelio galvos skausmo likusiai euro zonai, o prastos žinios iš šios šalies neprislopino teigiamų lūkesčių.

Ekonomisto prognozes iš dalies patvirtino geros žinios iš kitų Pietų Europos valstybių. Antai Ispanija prieš dvi savaites paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį augo 0,9 proc. – sparčiausiai nuo 2007 metų. Tai geriausias euro zonos rezultatas. Optimizmas sklinda ir iš Italijos, kur ekonomika pirmą kartą paaugo nuo 2011 metų trečiojo ketvirčio. Oficiali statistika rodo, kad ekonomika per šių metų pirmus tris mėnesiu kilo 0,3 proc. – sparčiausiai per ketverius metus.

Lietuvai svarbiausia - Europa

N. Mačiulis LŽ teigė, kad euro zonos renesanso teigiamas poveikis Lietuvai jau buvo jaučiamas šių metų pradžioje. O spartus Lietuvos eksporto į Europos Sąjungą (ES) augimas beveik visiškai atsvėrė praradimus Rusijoje ir kitose Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinkose.

Jeigu ne eksporto į ES augimas, ekonomisto nuomone, Lietuvos ekonomikos nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį būtų buvęs daug didesnis. „Turime susitaikyti su tuo, kad Lietuvos įmonėms nei Pietryčių Azija, nei Artimieji Rytai nebus lengvai įkandamos rinkos. Eksportas į šiuos regionus auga, bet geriausiu atveju Lietuvos įmonės ten realizuos kelis procentus savo eksporto. Lietuvos eksporto augimas artimiausiu metu bus visiškai priklausomas nuo Europos ekonomikos "sveikatos". Todėl akivaizdžiai gerėjanti Europos "sveikata" yra puiki naujiena ir Lietuvos įmonėms, ir gyventojams. Jie gali tikėtis spartesnio darbo vietų kūrimo ir atlyginimų augimo“, - geras naujienas iš euro zonos komentavo N. Mačiulis.

 

Šaltinis - lžinios.lt