Goda AMBRAZAS

Fredericas Beigbederis tapo rašytoju-žvaigžde parašęs knygą „Meilė trunka trejus metus“, o 2011 metais ją pats ir ekranizavo. Jo utopine idėja patikėjo įspūdžiams imlūs skaitytojai, be ne pats autorius. Naujas F. Beigbederio filmas, sukurtas pagal jo paties romaną „Gelbėkit. Atsiprašau“, kuriame veiksmas vyksta 2000-ųjų Rusijoje, kur oligarchai rengia pašėlusius vakarėlius, o iš provincijos atvykusios mergelės rikiuojasi į eilę modelių atrankoms, svajodamos apie gražų gyvenimą.

Nors savo knygas autorius vadina autobiografinėmis, jo asmeninis gyvenimas verčia tuo stipriai abejoti: su žmona Lara jis gyvena daugiau nei trejus metus, o 2015 m. porai gimė dukra Una. Vyresnei F. Beigbederio dukrai Chloe šiemet sukaks aštuoniolika. Būtent šios trys moterys – Lara, Una ir Chloe – šiandien yra Frederico gyvenimo ašis, o ne ta bevardžių manekenių armija iš jo romanų.

Savo naują filmą F. Beigbederis nufilmavo pagal dar prieš dešimt metų parašytą knygą „Gelbėkit. Atsiprašau“. Šių laikų satyrikas mėgsta tyrinėti žmonių parsidavėliškumą ir fetišizmą. Knygoje „14.99 Eur.“ jis nuvainikavo reklamos pasaulį, kuris manipuliuoja vartotojų sąmone. Romane „Gelbėkit. Atsiprašau“ jis ėmėsi temos, ne mažiau apsuptos manipuliacijomis – moterų grožio. Knygoje F. Breigbederio alterego Oktavas Parango – reklamos agentūros darbuotojas ir modelių medžiotojas, ieškoti naujos viršelio merginos vyksta į 2000-jų pradžios Rusiją, kur siautėja oligarchai, o gražios mergaitės pasirengusios bet kam, kad tik pakliūtų į išsvajotą mados ir prabangos pasaulį. Šio laikotarpio dvasią puikiai užfiksavo ir rašytojo draugas iš pačios Rusijos Sergejus Minajevas, savo romane „Duchless. Pasakojimas apie netikrą žmogų“.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę

– Fredericai, kodėl veiksmo vieta jūsų knygai ir naujam filmui „Gelbėkit. Atsiprašau“ pasirinkta būtent Rusija?

– Esu jau parašęs knygą apie Ameriką – „Windows on the World“. Tad pagalvojau: juk yra ir kita šalis – didžiulė, turinti reikšmę ir įtaką pasauliui. Apie šią šalį taip pat verta parašyti – norėčiau, kad mano knygos paliestų visos planetos žmones ir įvykius. O Rusija mane visada domino, man norėjosi apie ją sužinoti daugiau ir papasakoti skaitytojams.

– Rusų rašytojas S. Minajevas pasigyrė, kad judu draugaujate jau dvylika metų. Ar esate skaitęs jo knygą „Duchless. Pasakojimas apie netikrą žmogų“?

– Deja, ji neišversta į prancūzų kalbą, o rusiškai aš nesuprantu. Tačiau esu skaitęs keletą jos skyrių angliškai. Manau ji labai savita, tokia sarkastiška.

– Ar S. Minajevas konsultavo jus apie Rusijos realijas – žmonių papročius, visuomenės struktūrą?

– Na ne, žinote, aš pats dažnai lankiausi Rusijoje ir greitai pastebėjau tą ažiotažą, vartotojiškumą – pasaulį, kuris lyg didžiulis prekybos centras, kur viskas parduodama ir perkama. 2000-aisais Rusijoje buvo daugiau laisvės, atsipalaidavimo, dabar žmonės ten santūresni, kompleksuoti, nerimauja dėl savo gyvenimo būdo, o šalis tapo daug uždaresnė nei anksčiau.

– Nepaisant to, savo knygoje, lygindamas įvairių šalių moteris, rašote, jog rusų merginos turi ypatingą ir paslaptingą galią vyrams. Kur šios galios paslaptis?

– Be jokios abejonės, tai jų romantizmas. Rusų moterų akys paslaptingesnės nei kitų. Man atrodo, kad jos iki šiol tiki pasakomis. Todėl jos daugeliui tokios patrauklios.

– Jūs realistas ar idealistas?

– Nors mano knygos realistiškai sarkastiškos, iš tiesų aš bandau išsiaiškinti, ar mūsų laikais galima rasti idealą. Nesu tuo tikras. Bet kokiu atveju, tai labai sudėtinga. Kaip tai sudėtinga, žiūrovai gali pamatyti filme. Tai žmonių su idealiomis šukuosenomis ir manikiūru pasaulis, kur niekas neturi antsvorio, o svarbiausia – skaudžiausia man tema – niekas nesensta. Man tai panašu į praeities totalitarinius režimus – grožio diktatūra konkurencijos aplinkoje, kur kasdien atsiranda jaunesni ir gražesni, kur vyrauja griežtų standartų režimas. Kuo ne koncentracijos stovykla?

 

Šaltinis - lžinios.lt