Atrodytų, kad tarp visuomenės išsilavinimo lygio ir nekilnojamojo turto rinkos arba bendro šalies ekonomikos lygio nieko bendra negali būti. Tačiau, taip atrodo tik žvelgiant paviršutiniškai. Nuo gyventojų išsilavinimo lygio priklauso darbingų piliečių profesionalūs gebėjimai, o toliau grandis veda prie vidutinio atlyginimo ir bedarbystės lygio. Pavyzdžiui, tokios šalies kaip Ispanija bėda yra ta, kad daugelis jos piliečių nenori mokytis. Tai priveda prie to, kad vidutinis atlyginimas šioje šalyje yra dvigubai mažesnis negu ekonomiškai stipriausiose Europos Sąjungos šalyse, nors ir didesnis nei buvusios socialistinės zonos šalyse. Taip pat yra žinoma, kad Ispanijoje vienas aukščiausių bedarbystės rodiklių, kas neigiamai veikia gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką.

Statistikos duomenimis, 21,9% Ispanijos jaunimo nustoja mokytis, kai tik gauna brandos atestatą. Neturėdami nei pakankamai žinių, nei profesinio išsilavinimo, vaikinai ir merginos nuo 18 metų pildo bedarbių gretas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Visoje Europoje šis rodiklis sudaro vos 11,1%. Ekspertų nuomone, tokio lygio Ispanijai artimiausioje ateityje pasiekti niekaip nepavyks. Geriausiu atveju, jaunimo su minimaliu išsilavinimu iki 2020 metų turėtu sumažėti iki 15%. Į šią problemą su visu rimtumu žvelgia šalies valdžia. Ji daro viską, kas yra įmanoma, kad sumažintų menkai išsilavinusių piliečių skaičių. Dar 2006 metais jaunųjų žmonių, turinčių tik mokyklos brandos atestatą dalis sudarė 23,6%. Dabar vaikinų, nenorinčių tęsti mokslų po vidurinės mokyklos yra 25,6%, o merginų – 18,1%.

 Mažiausia neturinčio specialaus išsilavinimo jaunimo dalis tenka buvusioms socialistinėms valstybėms, naujosioms ES narėms. Kroatijoje, pavyzdžiui, vos 5,4% žmonių nuo 18 iki 24 metų nebetęsia mokslų po vidurinės mokyklos baigimo. Čekijoje – 5,5%, Lietuvoje – 5,9%. Ekonomiškai stabilesnėsne šalyse šis rodiklis lieka vidutiniame lygyje: Prancūzija - 8,5%, Vokietija - 9,5%, Didžioji Britanija - 11,8%. Nelabai guodžianti situacija Maltoje – 20,4%, Rumunijoje - 18,1%, Portugalijoje – 17,4%, o taip pat Italijoje – 15%. Vidutiniškai 42,3% Europos Sąjungos piliečių nuo 30 iki 34 metų turi aukštąjį išsilavinimą. 

Pasak ekspertų, naujųjų demokratijų šalyse glaudus ryšis tarp gyventojų išsilavinimo lygio ir ekonomikos lygio dar nėra ryškiai matomas, tačiau senųjų ES narių šalyse jis matyti plika akimi.

Tekstas: Masterforex-V Akademija

Šaltinis - profi-forex.lt