Europos Sąjungos (ES) lyderiai vakar rinkosi tartis, kaip išspręsti Viduržemio jūros migrantų problemą. Preliminarus vadovų planas toks: ne išgelbėti kuo daugiau skęstančiųjų, bet visų pirma užtikrinti, kad jie negalėtų bei nenorėtų leistis į pavojingas keliones jūra, o daugumą tų, kuriems pavyko išsilaipinti Europos krantuose, parsiųsti atgal.

Prieš Bendrijos lyderiams susirenkant į Briuselį Maltoje vyko iškilmingos laidotuvės 24 neatpažintų žmonių, kurių kūnai buvo rasti po didžiausios žinomos avarijos Viduržemio jūroje, kai sekmadienį atsitrenkusi į prekybinį laivą sudužo migrantų iš Afrikos perpildyta valtis ir žuvo, kaip manoma, apie 800 žmonių. Šiais metais panašių incidentų metu jau žuvo maždaug 1750 migrantų iš Afrikos.

Bandys naikinti priežastis

Dar prieš ES lyderių susitikimą britų dienraštis "The Guardian" paskelbė, kad jiems bus pateiktas svarstyti pasiūlymas įvairiose ES valstybėse įkurdinti tik 5 tūkst. iš Afrikos į Europą per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų. Tai reikštų, kad mažiausiai 150 tūkst. jų šiemet bus išsiųsti atgal. Šiais metais Italijos, Maltos ir Graikijos krantuose jau išsilaipino daugiau nei 36 tūkst. nelegalių migrantų iš Afrikos, daugiausia (apie 90 proc.) iš Libijos.

Prognozuota, kad susitikimo metu, nepaisant vis didėjančio spaudimo, viltys, kad bus sustiprinta stebėjimo ir gelbėjimo operacija Viduržemio jūros pakrantėse Europoje, sužlugs. Vietoj to, politikai tikriausiai nuspręs didinti finansavimą Italijos, labiausiai kenčiančios dėl šios migrantų krizės, pakrančių stebėsenos programoms "Tritonas" ir "Poseidonas", kurios neaprėpia nė 50 km jūros ruožo nuo kranto. Pareiga gelbėti perkrautomis valtimis iš Afrikos plūstančius migrantus šiuo metu tenka atskirų šalių pakrančių tarnyboms.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Programos "Tritonas" vykdymą prižiūrinti ES agentūra "Frontex" pabrėžė, kad pagrindinis šios operacijos tikslas nėra skęstančiųjų paieška ir gelbėjimas, o tik Bendrijos sienų stebėjimas. Po sekmadienio tragedijos agentūros vadovas Fabrice'as Leggeri sakė, kad gelbėti afrikiečių gyvybes nėra jo atsakomybė, galbūt net pati ES neprivalo to daryti. Pareigūnas pasiūlė virš Viduržemio jūros paleisti skraidyti daugiau lėktuvų, kurie stebėtų padėtį toliau nei 50 km nuo kranto ir taip galbūt užkirstų kelią tolesnėms nelaimėms.

ES vadovai tikriausiai sutars nusitaikyti į žmonių kontrabanda iš Afrikos besiverčiančius asmenis, sulaikyti ir sunaikinti tam naudojamas vandens transporto priemones, dar prieš šioms paliekant Juodojo žemyno krantus. Tam Bendrija gali pasitelkti savo valstybių narių karines pajėgas. Be to, Europos lyderiai žada stengtis stabilizuoti padėti Libijoje ir Sirijoje. Tačiau konkrečių būdų, kaip būtų galima pasiekti šių tikslų, ES atstovai nepateikė.

Italija nesusitvarko

Šiuo metu Italija ne tik nesugeba išgelbėti visų į ją per jūrą traukiančių migrantų, bet ir nesukontroliuoja tų, kuriems pasiseka į šalį patekti gyviems. Oficialiais duomenimis, pernai italai išgelbėjo apie 170 tūkst. nelegalių atvykėlių iš Afrikos. Tačiau apie 100 tūkst. iš jų pėdsakus vyriausybė pametė vos jiems išsilaipinus Italijoje. Pasak savaitinio JAV žurnalas "Newsweekly", nuolat pasigirsta gandų, jog Italijos policija didelius būrius migrantų nuveža į Milano ar Romos traukinių stotis tikėdamasi, kad šie paliks šalį.

Jeigu šie gandai pagrįsti, tokia praktika neturėtų stebinti. Italija niekaip nesugebėtų įkurdinti visų nelegaliai į šalį atvykstančių afrikiečių. Visoje šalyje veikiančiuose vadinamuosiuose migrantų priėmimo centruose yra tik 66 tūkst. lovų. Dar 13 tūkst. jų pastatyta laikinuose centruose, įkurtuose nenaudojamuose vyriausybės pastatuose ir vis dažniau - viešbučiuose.

Vienintelis būdas šiems migrantams likti Italijoje legaliai - prašyti pabėgėlio statuso. Kad jį gautų, atvykėliai turi pateikti įrodymus, koks yra jų tikrasis vardas ir kilmės šalis. Pabėgėlio statuso suteikimo procesas trunka mažiausiai pusę metų, o jo negavusieji - deportuojami. Bent jau teoriškai. Iš tikrųjų tik maža dalis iš visų, kuriems įteikiamas deportacijos įsakymas, išvyksta iš šalies. Visi kiti paprasčiausiai pradingsta. Pavyzdžiui, pernai Italijos institucijos įteikė apie 40 tūkst. deportacijos įsakymų, bet šalį paliko vos 5 tūkst. nelegalių imigrantų. Dalis atvykėlių apskritai atsisako atskleisti savo vardą ir kilmės šalį. Tokiu atveju Italija tiesiog nežino, kur reikėtų juos išsiųsti.

Daugelis į Italiją atvykusių nelegalių migrantų nesikreipia dėl prieglobsčio šioje šalyje. Jie tikisi patekti į Didžiąją Britaniją ar Prancūziją, kur daug lengviau gauti tiek darbą, tiek socialines išmokas. Iš Italijos į Prancūziją galima gana paprastai, be paso, o dažnai net ir be bilieto, nusigauti traukiniu.

Šaltinis - lzinios.lt

Parengė MILDA BARONAITĖ