Netrukus serui Eltonui Johnui sueis 70 metų, tačiau žiūrint į dainininką tuo sunku patikėti: jis energingas, linksmas ir, regis, gali dar užduoti garo savo jauniems kolegoms. Atsisakyti varginančių gastrolių žvaigždė artimiausiu laiku tikrai neketina.

– Sere Eltonai, gastroliuojate ne vieną dešimtmetį. Matyt jūsų pageidavimų sąraše koncertų organizatoriams jau yra nusistovėję tam tikri reikalavimai?

– Mano reikalavimai gana banalūs, ypač jeigu juos palygintume su kitų muzikantų užgaidomis arba tuo siaubu, kuris vyko 70-ųjų– 80-ųjų praėjusio amžiaus metų artistų grimo kambariuose. Na, žinote: seksas, narkotikai, rokenrolas... O aš tiesiog mėgstu, kad scenos užkulisiuose būtų pamerkta gražių gėlių, švaru, o persirengimo kambaryje vyrautų tvarka – juk būtent ten praleidžiu daugiausiai laiko ruošdamasis pasirodymui. Jokių reikalavimų išrinkti visus rudos spalvos saldainiukus iš „M&M“ dražė pakelio nekeliu.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D. Trumpas: Irano vadovybė „nori susitikti“ Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas V. LANDSBERGIS: „GYVENIMAS – DOVANA. GAVAI DOVANĄ, TAI KODĖL TURI JA BJAURĖTIS?“ ŽMOGUS, KŪRĘS TAIKĄ EUROPOJE Užuot dejavęs, subūrė buvusių emigrantų bendruomenę

– Jūsų naujame albume yra daina „Guilty Plesure“ (Nuodėmingas malonumas). O ką jūs įvardintumėte savo nuodėmingu malonumu? Gal akinių, kurių, sakoma, turite daigiau nei keturis tūkstančius, kolekcionavimą?

– Tikrai turiu aistrą akiniams, teisingai pastebėta. Tiesą, nemanau, kad ji tokia jau nuodėminga. Bent jau dėl to man ne gėda. Gal mano tikras nuodėmingas malonumas vis tik yra mažų figūrėlių kolekcija. Pamatytumėte, kokia ji didžiulė – tiesiog siaubas.

– Muzikos versle jūs jau penki dešimtmečiai, išleidote 33 albumus, per metus surengiate daugiau nei šimtą koncertų. Ne kiekvienas jaunas atlikėjas gali pasigirti tokia energija.

– Neturiu supratimo, ir kur manyje tiek energijos (juokiasi). Aš iš viso stengiuosi kuo mažiau apie tai galvoti ir tiesiog mėgautis procesu. Man patinka kurti muziką ir groti ją žmonėms. Muzika ir sportas – štai du pagrindiniai dalykai, kurie turi poveikį visiems. Kad ir kokių politinių ar religinių įsitikinimų laikytumėtės, su bet kuo rasite bendrą kalbą kalbėdamiesi apie muzika arba sportą. Mano pagrindinis „energetikas“ yra tai, jog suvokiu, kad nepaisant visų karų ir konfliktų, savo muzika man pavyksta vienyti žmones.

– Koks jūsų požiūris į šiuolaikinius jaunus atlikėjus? Atrodo, jog šiais laikais labiau vertinama išvaizda, nei tikras talentas.

– Suprantu apie ką kalbama. Anksčiau dėl to labai sielojausi. O paskui nustojau. Galų gale pasaulyje dar yra tiek nuostabios muzikos, kurią kuria tikri talentai. Ir man regis kaip tik dabar švytuoklė pasislinko nuo dirbtinių grupių link muzikantų iš mažų klubų, kurie gali tiesiog paimti į rankas instrumentą ir groti bet kokioje aplinkoje. Tai nuostabu.

– Kokios muzikos pats klausotės savo iPode?

– Aš neturiu iPodo, muzikos klausau iš vinilinių plokštelių. 1990 metais pardaviau savo plokštelių kolekciją ir pinigus skyriau savo fondui, kovojančiam su AIDS, tad dabar iš naujo ją renku. Man labai patinka nauja grupė „Christine and the Queens“, pradėjau dažniau klausyti Prince'o dainų – labai gaila, kad jo netekome.

– Kokios muzikos klauso jūsų vaikai Zachary ir Elijah?

– Jau ilgai negaliu atsipeikėti nuo šoko, jog Zachary žavisi „Kraftwerk“ muzika (vokiečių grupė, grojanti elektro ir synthpop stiliumi). Įsivaizduojate, jis dėl jų eina iš proto. Dar vaikams patinka „Uptown Funk“ ir „Hotline Blink“ grupių dainos. Taip kad tie laikai, kai jie klausėsi tik mano dainuojamų lopšinių, praėjo (juokiasi).

– Dėl to, kad esate toks žinomas, vaikai auga nuolat stebimi kamerų. Ar nebijote, kad juos tai blogai paveiks?

– Mes su Davidu (D.Furnishas – E.Johno sutuoktinis) stengiamės gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Žinoma, kiek tai įmanoma tokiomis sąlygomis. Aišku, jaučiame tam tikrų baimių, tačiau stengiamės viską padaryti kuo geriau.

– Gastrolių metu ilgai nesimatote su artimaisiais. Kaip tai ištveriate?

– Išsiskyrimas su Davidu ir vaikais be abejonės yra didžiausias gastrolinių turų minusas. Žinoma, stengiuosi su jais praleisti kuo daugiau laiko, tačiau vaikai auga ir, patys suprantate, kad jiems reikia lankyti darželį, mokyklą. Labai gelbėja skaipas – instaliavau šią programą ir susiskambiname kiekvieną dieną. Dėl to net teko išduoti savo principus ir nusipirkti planšetinį kompiuterį. Tačiau buvo verta tai padaryti (juokiasi).

Šaltinis - lžinios.lt

Parengė Goda AMBRAZAS