Mašinų kompanijos verčiasi per galvas, kad jų gaminami automobiliai atitiktų griežtus Europos Sąjungoje (ES) transportui nustatytus gamtosaugos kriterijus. Pagrindinės priemonės – elektromobiliai ir efektyvesni vidaus degimo varikliai, tačiau technologinė pažanga, pasak rinkos ekspertų, nevyksta taip greitai, kaip forsuoja ES direktyvos.
Optimistiškiausiai iš Europos gamintojų padėtį vertina „Volkswagen“ grupė. Bet nėra ko stebėtis: po milžiniško skandalo dėl dyzelinių automobilių taršos duomenų klastojimo koncerno teisininkai ir lobistai nutaisė kuo plačiausias šypsenas dėl šviesios elektromobilių ateities. Didžiausia Europoje mašinų gamintoja pareiškė, kad iki 2025-ųjų ketina kasmet parduoti nuo 2 iki 3 mln. elektromobilių.
„Tokius pareiškimus vertiname konservatyviai. Automobilių gamintojų viešai atskleidžiami gamybos planai dažniausiai neatitinka realybės“, – kalbėjo IHS tyrimų bendrovės analitikas Christianas Muelleris. Jis teigė netikintis, jog „Volkswagen“ iki 2025 metų pasieks užsibrėžtą tikslą. Pasak analitiko, gali būti, kad tokiais pareiškimais kompanija bando gauti geresnes sąlygas iš baterijų gamintojų: „Tai, ką girdime, yra derybos dėl kainos. Jei tvirtinsi, kad tau ateityje prireiks 1 mln. baterijų, sulygsi geresnę kainą, nei pateikęs kur kas realesnį skaičių, tarkime, 500 tūkstančių.“
Didžiulė gamykla Lenkijoje
Perdėtą optimizmą geriausiai atskleidžia „Renault-Nissan“ istorija. 2012 metais koncerno vadovas Carlosas Ghosnas pareiškė, kad iki 2016-ųjų jie parduos 1,5 mln. elektromobilių. Tačiau praėjo ketveri metai, o gamintojui nepavyko pasiekti nei trečdalio to skaičiaus.
Esminiai elektromobilių trūkumai – pernelyg mažos talpos baterijos ir didelė jų gamybos savikaina. Pasitelkiant pažangesnes chemijos technologijas siekiama kuo labiau atpiginti elektromobilių baterijas. Europos kompanijos, skirtingai nei amerikiečių „Tesla“, kuri pati gamina baterijas, perka jas iš kur kas geriau šias technologijas įvaldžiusių bendrovių, pirmiausia – korėjiečių „LG Chem“ ir „Samsung SDI“.
Dėl to gamintojams netrukus teks kraustytis kuo arčiau automobilių surinkimo įmonių, kitaip tariant, perkelti dalį baterijų gamybos į Europą. Tuo suskubo pasinaudoti Lenkija, pritraukusi „LG Chem“ investicijas. Taigi jau šių metų antroje pusėje Vroclave pradės veikti didžiulė „LG Chem“ gamykla, kurios gamybos mastas turėtų viršyti 100 tūkst. elektromobilių baterijų per metus. Apie savo įmonę Vengrijoje pranešė ir konkurentė „Samsung SDI“. Ji irgi bus pastatyta iki 2018 metų.
„Esame automobilių gamintojai, o ne chemikai“, – neseniai „Automotive News Europe“ pareiškė „Renault“ elektromobilių padalinio vadovė Marianne Bataillon. Aljanso partnerė „Nissan“ šiuo metu bene vienintelė Europoje užsiima didelio masto senesnės technologijos elektromobilių baterijų gamyba savo fabrike Sanderlande (Didžioji Britanija). Tačiau nei „Renault“, nei elektromobilių gamybos partneriu tapęs „Daimler“ („Mercedes-Benz“) nemato perspektyvų kurti nuosavas baterijas.
Savikainą sumažins perpus
Ką tai reiškia paprastiems vairuotojams, galbūt svarstantiems pirkti elektromobilį? Štai į „Renault Zoe“ montuojamos naujosios „LG Chem“ ličio jonų baterijos yra dvigubai talpesnės nei ankstesnės. Tiesa, gamintojai nervina vairuotojus net pateikdami savo automobilių testų rezultatus. Pagal dabar taikomą europinę NEDC metodiką, tiek degalų sąnaudos, tiek elektromobilio vienos įkrovos rida toli gražu neatitinka realybės.
Tai siutina vairuotojus, todėl siūloma šią metodiką keisti. Raginama pasitelkti, pavyzdžiui, JAV taikomą EPA standartą, kai automobiliai bandomi realiomis eismo sąlygomis, o ne laboratorijose. Štai naujasis „Zoe“ pagal NEDC metodiką vienu įkrovimu turėtų įveikti 400 kilometrų, tačiau kur kas realesnis atstumas, kaip teigiama, yra 250–300 kilometrų.
Situaciją objektyviai vertinantys rinkos analitikai sako, kad šiuo metu vidutinė baterijos savikaina – 380 eurų už kilovatvalandę – iki 2020 metų turėtų sumažėti perpus, o iki 2025-ųjų – dar trečdaliu. Štai naujasis „Zoe“, jei dabar būtų 2020 metai ir gamintojai tikrai būtų sumažinę baterijos savikainą, galėtų kainuoti per 3 tūkst. eurų pigiau. Lietuvoje šiuo elektromobiliu kol kas neprekiaujama, tačiau Vakarų Europoje jis kainuoja 16,5 tūkst. eurų, jei yra perkamas be baterijos (ji nuomojama atskirai). Jei „Renault Zoe“ įsigyjamas su baterija, jo kaina siekia 22 tūkst. eurų.
Už 130 eurų per mėnesį bateriją siūloma nuomotis (be ridos apribojimų). Jei metinė rida ribojama, nuoma atsieina pigiau. Baterijos išperkamosios nuomos sutartis paprastai sudaroma nuo 3 iki 5 metų. Didelė dalis elektromobilius įsigijusių vakariečių tokią taktiką vadina itin varžančia, mat galimybė parduoti mašiną, kol nesibaigusi baterijos nuomos sutartis, yra smarkiai apribota.
Populiarėja vangiai
Lietuvoje elektromobiliai jau nėra didelė naujiena, jų vis dažniau galima pamatyti miestų gatvėse. 2016 metų spalio 1 dienos VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje registruoti 328 elektromobiliai. Prieš metus jų būta gerokai mažiau – tik 104. 2016 metų balandžio 1-ąją buvo įregistruoti 222 elektromobiliai, o iki spalio 1 dienos šis skaičius padidėjo iki 328. Per pusmetį įregistruota daugiau elektromobilių negu per visus 2015 metus. Taigi elektrinėmis transporto priemonėmis domimasi vis labiau.
Perkamiausias iš elektromobilių – „Nissan Leaf“, jų Lietuvoje yra 180. Antrąją vietą užima „Tesla“ – įregistruotos 34 šio gamintojo transporto priemonės. Beveik po lygiai vairuotojai perka „Volkswagen“ ir BMW elektromobilių.
Lietuvoje elektromobilių baterijos išperkamosios nuomos paslauga šiuo metu atskirai nėra siūloma. Naujas „Nissan Leaf“ (24 kWh baterija) kainuoja nuo 34 tūkst. eurų, o turintis talpesnę bateriją (30 kWh) – nuo 38,8 tūkst. eurų. Keliolika „Nissan Leaf“ parduodama ir antrinėje rinkoje. Šių elektromobilių „amžiaus“ vidurkis svyruoja apie 3 metus, o vidutinė kaina – 10–12 tūkst. eurų.
Šaltinis - lžinios.lt