Stebėsenos komitetas praeitą savaitę patvirtino dar 44 Ūkio, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Susisiekimo ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijus.

Jais remiantis bus atrenkami projektai, kurie rems mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant komerciškai sėkmingus produktus, teiks konsultacines paslaugas verslumo skatinimui regionuose, diegs priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir prieinamumo gerinimo priemones, vykdys kultūros paveldo objektų kompleksinį sutvarkymą, susisiekimo infrastruktūros ir saugaus eismo gerinimą, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Luis Boris teigė, kad Lietuva viena pirmųjų parengė naujojo periodo Veiksmų programą, kuri apima trijų ES fondų investicijas, todėl natūralu, kad lyginant su kitomis ES šalimis narėmis Lietuva yra pažengusi investicinių priemonių ir kriterijų planavime.

„Tačiau labai svarbu, kad planuojant investicines priemones kokybė nebūtų aukojama dėl greičio, nes 2014-2020 m. ES Sanglaudos politikos vienas iš pagrindinių elementų yra užtikrinti, kad ES investicijos darytų realų pokytį Lietuvos ekonomikoje, socialinėje aplinkoje ir turėtų ilgalaikę naudą“, – pabrėžė Europos Komisijos atstovas.

Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas teigė, kad priemonės suplanuotos gerai, tačiau taip pat pabrėžė, kad didžiausią dėmesį reikia skirti pokyčiams ir rezultatų siekimui, o atskiroms ministerijoms tenka didžiausia atsakomybė dėl tinkamo projektų kokybės, naudos įvertinimo.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

„Verslas visuomet akcentuoja kriterijus, orientuotus į tikslą, rezultatą. Kad to reikia visose kitose srityse pabrėžia tiek Europos Komisija, tiek mūsų Finansų ministerija. Negalime leisti, kad įliejus daug ES lėšų į ekonomiką jos augimas liktų mažas. Kai kada tikrai norėtųsi pritaikyti amerikiečių investavimo taktiką: jiems ne taip svarbu, kur leidžiami pinigai, tačiau jie kas mėnesį reikalauja pateikti pasiektus pokyčius rinkoje“, – sakė S.Besagirskas.

Stebėsenos komitetas iš viso yra pritaręs 256 ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijams, o ES investicijas administruojančios institucijos jau suderinusios 98 priemones už daugiau kaip 4 mlrd. Eur. Tai daugiau kaip pusė visai 2014–2020 m. Veiksmų programai skirtų lėšų. Projektų vykdytojams už atliktas investicijas jau išmokėta kiek daugiau nei 100 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.

Šiuo metu valstybės institucijos aktyviai rengia kvietimų teikti paraiškas dokumentus patvirtintoms priemonėms, taip pat sudaro planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus.

Stebėsenos komitetą sudaro ES investicijas administruojančių ministerijų ir agentūrų atstovai, taip pat socialinių, ekonominių partnerių organizacijų atstovai. Patarėjų teisėmis komitete dalyvauja Europos Komisijos, Europos investicinio banko, o stebėtojų teisėmis – Valstybės kontrolės atstovai.

Šaltinis - lžinios.lt