Tomas FEDARAVIČIUS
Žmogui reikia gryno oro, kaip ir neužteršto vandens. Jeigu patalpos tinkamai nevėdinamos, negalime gerai jaustis, nepailsime, neišsimiegame. Didžioji dalis šviesos ir šilumos į gyvenamąsias patalpas patenka ir iškeliauja per langus. Todėl tai, kokius langus bei orlaides pasirenka gyvenamojo namo ar buto šeimininkai, turi didelę įtaką patalpų mikroklimatui.
„Trijų asmenų šeima per parą vidutiniškai iškvepia maždaug kibirą – apie 10 litrų – vandens garų. Kad jie nesikauptų, o į gyvenamąją patalpą nuolat patektų gryno oro, kvėpuoti privalo pats namas ar butas. Deja, dabar statant naujus daugiabučius ar modernizuojant senuosius ne visuomet susimąstoma, kokie langų bei orlaidžių sprendimai užtikrina efektyviausią vėdinimą“, - atkreipė dėmesį bendrovės „Viva langai“ vadovas Mindaugas Grigas.
Vertikaliosios orlaidės praktiškesnės
Ne paslaptis, kad renovuojant daugiabučius kartais persūdoma – atsisakoma net būtino minimalaus būsto ventiliavimo. Šiuolaikinės technologijos užtikrina labai geras lango šilumines bei triukšmo slopinimo charakteristikas tik tada, kai langas yra uždarytas. Tačiau dėl prastos oro cirkuliacijos ant langų ima kauptis drėgmė, patalpose atsiranda pelėsis. Sandarių plastikinių langų bei statybos medžiagoms tobulėjant, vėdinimo sistemos tampa ne prabanga, o kokybiško būsto rodikliu.
„Klientai mūsų gaminamus kokybiškus plastikinius langus dažniau įsigyja su orlaidėmis, tačiau ir jas reikia tinkamai pasirinkti. Orlaidės yra patogios tuo, kad nepravėrus lango galima jas ir visą vasarą palikti atidarytas – į patalpas neprilis, mašalų nepriskris ir jos bus tinkamai vėdinamos. Nesant įdiegtos priverstinės ventiliacijos, tai aktualu ne tik senos, bet ir naujos statybos daugiabučiuose. Juk ir projektuose apskaičiuojama, kad ventiliacija vyksta per langus“, - sakė M. Grigas.
Pasak pašnekovo, svarbu, jog orlaidės būtų tokios, kad per jas vėdindami patalpas vėsiuoju metų laiku prarastume kuo mažiau šilumos. Galima rinktis iš vertikaliųjų ir horizontaliųjų orlaidžių. Bendrovės „Viva langai“ direktorius patarė, kad šiltesnės, praktiškesnės ir patvaresnės yra vertikaliosios orlaidės. Todėl labiau linkę jas rinktis ir dauguma prie vertikalių orlaidžių langų šonuose, o ne horizontalių – lango viršuje – pratusių butų šeimininkų.
Į orlaides, kaip ir kokybiškus plastikinius langus, dažniausiai įdiegiama dvigubo sandarinimo sistema. Jos turi apsaugines groteles, tinklelį nuo vabzdžių. Saugu jas palikti praviras net ir ilgesniam laikui išvykus iš namų.
Srautą reguliuoja drėgmės jutiklis
Projektuojant būstui tinkamiausią sprendimą galima svarstyti ir dar vieną vėdinimo variantą, kuris pritaikomas tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose, – mechaninę vėdinimo sistemą su oro srautų kontrole, ji dar vadinama hygro vėdinimo sistema.
Patalpos tokiu atveju bus vėdinamos tada, kai reikia, ir tiek, kiek būtina, – tai priklauso nuo jose susikaupusios drėgmės. Hygro sistemos techninė „širdis“ yra specialus jutiklis. Tai aštuonios poliamidinio pluošto juostelės, kurios, reaguodamos į vidaus oro drėgnumo pokyčius, traukiasi arba ilgėja. Jutiklis per svirčių sistemą varsto orlaidės sklendę.
Kai oras drėksta, t. y. teršiamas dėl iškvepiamų garų, ruošiamo maisto, aktyvios veiklos, orlaidė automatiškai atsidaro ir įleidžia gryno oro. Patalpai išsivėdinus ir oro drėgnumui sumažėjus orlaidė užsidaro. Kai santykinis oro drėgnumas patalpoje yra iki 30 proc., orlaidė lieka užsidariusi, o kai drėgnumo lygis pakyla iki 70 proc. - atsidaro maksimaliai. Hygro orlaidžių pralaidumas siekia nuo 5 iki 40 m³ /h, kai slėgių skirtumas yra 10 Pa. Tokio oro kiekio pakanka 18 m² kambariui išvėdinti. Jei kambarys didesnis, reikia daugiau orlaidžių. Vien orlaidžių vėdinimui neužtenka. Kad oras cirkuliuotų, reikia traukos vėdinimo kanaluose. Ji gali būti natūrali arba mechaninė, kai oras būste išretinamas ventiliatoriumi.
Tokią sistemą siūlančios įmonės direktoriaus Giedriaus Dargio nuomone, rekuperacinė sistema savo galimybėmis nusileidžia mechaninėms kontroliuojamų oro srautų sistemoms. Pašnekovas įvardijo pagrindinius siūlomo ventiliacijos mechanizmo pranašumus.
„Per languose įrengtas orlaides automatiškai įleidžiamas oro srautas. Jį reguliuoja drėgmės jutikliai, tačiau ne elektroniniai, o mechaniniai, pagaminti iš poliamidinio pluošto juostelių. Šios yra sintetinis arklio uodegos ašutų, kurie prieš šimtmečius buvo naudojami barometrų gamybai, atitikmuo“, - pasakojo pašnekovas.
Jo žodžiais tariant, sugerdamas ore esančią drėgmę poliamidinis pluoštas plečiasi ir taip reguliuoja sklendes: grynas oras į patalpą patenka tik tada, kai per ortakiuose įtaisytas automatines sklendes pašalinamas prikvėpuotas oras. Sistemos veikimo pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo patalpoje esančių žmonių skaičiaus. Oro šalinimo sklendės įrengiamos butų virtuvėse, voniose ir tualetuose esančiose ventiliacijos angose.
Veikia automatiškai
G. Dargio teigimu, vienas pagrindinių hygro principu veikiančių oro vėdinimo sistemų pranašumų tas, kad automatinis jų veikimas nereikalauja priežiūros, pakanka nuvalyti orlaides. Sklendžių kontrolės pavaros yra mechaninės, pagrįstos poliamidinio pluošto savybėmis, tad faktiškai negenda ir yra patvarios.
„Renovuojamas daugiabutis ar individualus namas įvelkamas į termosą ir dažnai tinkamu vėdinimu nepasirūpinama. Pasitelkus optimalią vienokią ar kitokią vėdinimo sistemą, galima pasiekti geresnio energinio efektyvumo. Norint išvėdinti patalpą nereikės atidaryti langų. Taip šildysimės efektyviau ir oras patalpoje bus kur kas gaivesnis“, - tikino pašnekovas.
Hygro sistemą pagal pardavėjų pateiktas instrukcijas nagingi būsto savininkai gali įsirengti patys ir taip sutaupyti dalį išlaidų. Kartu su įrengimu butui, nelygu jo dydis, tokia ventiliacija kainuoja nuo 550 iki 1,5 tūkst. eurų, nuosavam namui – nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų. Įrengimo darbai užtrunka dieną ar dvi. Vien tik įvertinus šilumos kiekį, išeinantį per vėdinimo kanalus, paaiškėja, kad sutaupius šią šilumą vėdinimo sistema gali atsipirkti per 5-10 metų.
Šaltinis - lžinios.lt