Parengė Goda JUREVIČIŪTĖ

Morijos pabėgėlių stovykla Lesbo saloje, Graikijoje, yra didžiausia Europoje. Milijonai eurų buvo skirti Graikijos valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kad būtų palengvinta pabėgėlių priėmimo našta. Vis dėlto, humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų teigimu, sąlygos Morijoje yra prastesnės nei pabėgėlių stovyklose besivystančiame pasaulyje.

Michaelas Tamba, buvęs Kongo politinis kalinys, išgyveno kankinimus savo gimtinėje ir pavojingą kelionę valtimi iš Turkijos. Tačiau ant mirties slenksčio jis atsidūrė tik tariamai radęs prieglobstį didžiausioje pabėgėlių stovykloje Europoje.

Stovykla yra taip perpildyta, kad prieglobsčio siekiantys asmenys didžiąją dienos dalį praleidžia eilėse: valandų valandas laukia prie vandens, maisto, tualetų, dušų.

Mėnesius praleidęs Lesbo saloje esančioje stovykloje 31 metų M. Tamba bandė nusižudyti – jis išgėrė butelį balinimo skysčio. Kas privedė kongietį prie tokios nevilties? Pati Morijos pabėgėlių stovykla.

„Vienuolika mėnesių Morijoje, Morijoje ir Morijoje, – stovykloje apsilankiusiam „The New York Times“ žurnalistui Patrickui Kingsley pasakojo laiku į ligoninę nuvežtas M. Tamba. – Tai labai traumuoja.“

M. Tambos patirtis nėra išimtis. Neviltyje skęsta ne tik suaugusieji. Prieš kelias savaites humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ informavo, kad vis daugiau Morijos pabėgėlių stovykloje gyvenančių vaikų, kurių yra apie 3 tūkst., bando žudytis, save žaloti ar turi savižudiškų minčių.

Perpildyta stovykla

Lesbo salos pabėgėlių stovykloje 9 tūkst. migrantų glaudžiasi vos 3100 žmonių skirtoje erdvėje, kur siaubingos gyvenimo sąlygos ir sudėtingas, ištęstas prieglobsčio suteikimo procesas privedė prie to, ką pagalbą teikiančios organizacijos apibūdina kaip psichikos sveikatos krizę.

Stovykla yra taip perpildyta, kad prieglobsčio siekiantys asmenys didžiąją dienos dalį praleidžia eilėse: valandų valandas laukia prie vandens, maisto, tualetų, dušų. Kaip rašo P. Kingsley, praeitą savaitę 80 žmonių buvo skirtas 1 dušas, o 70 pabėgėlių turėjo dalytis 1 tualetu. Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) ataskaitoje teigiama, kad kanalizacijos sistemos taip perpildytos, jog nuotekos kartais pasiekia palapines, kuriose gyvena vaikai.

Maža to, Morijoje besiglaudžiantys žmonės, ypač moterys, skundžiasi saugumo situacija. IRC teigimu, nuo kovo mėnesio per 70 žmonių pranešė patyrę seksualinę prievartą.

Tokios sąlygos pakurstė teorijas, kad padėtis stovykloje nekeičiama specialiai, siekiant atbaidyti migrantus. Taip pat pasigirdo kaltinimų, kad Europos Sąjungos (ES) pinigai, skirti prieglobsčio prašytojų priėmimo procesui palengvinti, Graikijos buvo netinkamai panaudoti. Rugsėjo pabaigoje Europos kovos su sukčiavimu tarnyba paskelbė šiuo klausimu pradėjusi tyrimą.

Europos migrantų krizės įkarštyje 2015 metais Morija dešimčiai tūkstančių prieglobsčio prašytojų, kurių dauguma bėgo nuo karo Sirijoje, Irake ir Afganistane, tebuvo tarpinė stotelė pakeliui į Vakarų Europą. Tada migrantų suplūdo tiek daug, kad jie tiesiog buvo praleidžiami be patikros.

Tačiau pamažu ES valstybės pabandė suvaldyti situaciją, uždarydamos vidines sienas ir statydamos stovyklas tokiuose bloko pakraščiuose kaip Lesbo sala, į kurią atvyko daugybė pabėgėlių. Dabar jie ten tiesiog įstrigę.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IMIGRANTAI NORVEGIJOJE: KIEK JŲ, KAS JIE IR IŠ KUR? Austrija atmeta ES kvotas imigracijai: „Atsakymas ir toliau bus ne” Į NORVEGIJĄ ATVYKSTA MAŽIAU IMIGRANTŲ DANIJA ATSISAKO PRIIMTI JUNGTINIŲ TAUTŲ PABĖGĖLIŲ KVOTĄ EMIGRACIJOJE GYVENANTI LIETUVĖ: REIKIA, KAD LIETUVIAI NE TIK EGZISTUOTŲ, O GYVENTŲ

Gali trukti dvejus metus

Kaip rašo P. Kingsley, Morija dabar yra akivaizdžiausias Europos griežtėjančio požiūrio į migrantus simbolis. Pasikeitusi politika padėjo dramatiškai sumažinti nelegalią migraciją, tačiau, kritikų teigimu, tai buvo pasiekta paminant moralinius principus ir sukeliant daugybę kančių.

Už Europos ribų ES pasistengė įsiteikti autoritarams Turkijoje, Sudane ir Egipte, o Italija susitarė su karo vadais Libijoje, kad būtų pristabdyta migracija Viduržemio jūra.

O tie, kurie nepaisydami nieko sugebėjo pasiekti Graikijos salas – šiais metais jų atvyko apie 23 tūkst. (2015 metais – 850 tūkst.), – privalo verdikto dėl savo ateities laukti tokiose stovyklose kaip Morija. Procesas, per kurį sprendžiama, ar prieglobsčio prašytojo prašymas bus patenkintas, ar jis bus deportuotas, gali trukti iki dvejų metų.

„Esu buvusi siaubingose stovyklose ir patyrusi įvairių situacijų, bet turiu pasakyti, kad būtent Morijos stovykloje mačiau didžiausias kančias“, – „The New York Times“ sakė „Gydytojų be sienų“ misijos Graikijoje vadovė Louise Roland-Gosselin, praleidusi 5 metus krizių zonose Konge ir Pietų Sudane.

Grupės vyriausiasis psichiatras Lesbo saloje Alessandro Barbiero teigė dar niekada nesusidūręs su tokia daugybe rimtų psichikos sveikatos problemų. Daug jo klientų kenčia nuo potrauminio streso sindromo. Dauguma stovyklos gyventojų yra pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Afganistano, patyrę karo traumas, kurias tik paaštrina siaubingos gyvenimo sąlygos Morijoje.

IRC tvirtino, kad iš 126 asmenų, kuriuos nuo kovo mėnesio įvertino šios organizacijos psichosocialinę pagalbą teikiantys darbuotojai, apie trečdalis bandė žudytis.

Greičiausiai įsiklausiusi į vis garsėjančius priekaištus Graikijos vyriausybė pareiškė, kad per ateinančias kelias savaites ji planuoja apie trečdalį stovyklos gyventojų perkelti į žemyninę Graikiją.

Paskui pinigus

Kyla klausimas, kodėl stovykloje tokia prasta situacija, kai ES skyrė didžiules lėšas Graikijai, kad ši pagerintų prieglobsčio suteikimo sistemą.

„The New York Times“ rašo, kad nuo 2014 metų Atėnams skirta 1,62 mlrd. eurų kaip pagalba prieglobsčio prašytojams. Iš jų 1,1 mlrd. eurų jau išmokėti. Šiam tikslui skirtas lėšas gavo per 20 vyriausybės departamentų ir nevyriausybinių organizacijų. O tai reiškia, kad nėra vienos institucijos, kuri prižiūrėtų, kaip leidžiami pinigai.

Graikijos migracijos ministerijos atstovas Alexis Bouzis „The New York Times“ neigė, kad lėšos buvo netinkamai panaudotos. Pasak jo, situaciją stovykloje pablogino migracijos srautų padidėjimas vasarą. „Niekas negalėjo to numatyti“, – sakė A. Bouzis.

Tačiau pagalbą teikiančios organizacijos ne vienus metus tvirtino, kad reikia gerinti situaciją stovykloje bei spartinti prieglobsčio prašymų procesą. Todėl gali kilti įtarimas, kad tokia vilkinimo politika yra tyčinė.

Šie įtarimai dar labiau sustiprėjo po rugsėjo 4 dieną vykusio Graikijos, ES pareigūnų ir pagalbos darbuotojų susitikimo. Kaip „The New York Times“ informavo jame dalyvavę asmenys, vienas britų pareigūnas, atstovaujantis Europos Komisijai (EK), pasiūlė išlaikyti prastas gyvenimo sąlygas Morijoje kaip būdą atbaidyti kitus migrantus.

Paprašyta tai pakomentuoti, EK atstovė Natasha Bertaud teigė, kad toks pasiūlymas neatspindi oficialaus požiūrio.

„Niekas nesuinteresuotas, kad Morijoje sąlygos išliktų tokios, kokios yra, – tvirtino ji. – Štai kodėl Komisija daro viską, ką gali, kad padėtų Graikijos pareigūnams jas pagerinti.“

Šaltinis - lžinios.lt