Už mažesnę algą dirbti tik mėgstamą darbą, turėti tikslą ir nebijoti klysti. Tokius patarimus studentams dalino KTU „Karjeros dienos 2015“ konferencijoje „Startas į sėkmę“ dalyvavę Universiteto Alumnų asociacijos nariai.

Pirmasis vasario 24 d. vykusioje konferencijoje tema „Ko nori darbdaviai?“ kalbėjo Tomas Urbonas. IT bendrovės „Sonaro“ vadovo bei vienas iš KTU Alumnų asociacijos valdybos nario teigimu, šiandien reikėtų užduoti klausimą ne tik ko nori darbdaviai, bet ir ko nori darbuotojai.

„Keičiantis ekonominei situacijai, sverto padėtis, į kurią pusę šiandien yra pakrypęs šis klausimas, keičiasi. Dabar rinkos paklausos svertas Lietuvoje yra išsilavinusių darbuotojų pusėje, tad klausimas, ko nori darbuotojai šiandien yra labai aktualus. Į Lietuvą ateina didžiulės užsienio kompanijos, kuriasi eilė technologijos centrų ir specialybės. Dauguma jūsų studijuojate įvairiose specialybėse KTU ir tai jus daro itin „aktualia preke“ darbo rinkoje“,  ̶  sakė T. Urbonas.

Verslininko teigimu, mūsų tėvai sakydavo, kad reikia daug dirbti ir tik taip bus pasiektas geriausias rezultatas. Jie gyveno, kad dirbtų, tuo tarpu šiuolaikinis jaunimas dirba, kad gyventų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip „pasimatuoti“ būsimą darbdavį pokalbio metu? Tūkstančiai lietuvių suskubo rūpintis skaitmeniniais įgūdžiais: nori tapti programuotojais ir duomenų analitikais Darbas nuotoliniu būdu – galimybė sutelkti ir sustiprinti komandą Y karta: lojali darbdaviui, kol mato karjeros galimybes Kaip išvengti rimtų sveikatos problemų, kai tenka daug sėdėti? Nugaros skausmas tik viena iš problemų

Dirbti, kad gyventum

„Skirtumas tarp šių dviejų kategorijų žmonių yra tas, kad pirmieji, gyvenantys, kad dirbtų, visada bus nusivylę savo didele alga, nori atostogauti tik geriausiose vietose bei turėti pačius geriausius daiktus. Net ir kreditų pagalba“,  ̶  sakė jis.

Tuo tarpu tie, kas dirba, kad gyventų, pasitenkina mažesniu atlyginimu, tačiau nori, kad jį darbdavys bet kada išleistų mėnesiui atostogų, jie galėtų turėti lanksčias darbo valandas, jo ofisas primintų jo jaukius namus.

T. Urbono teigimu, pagrindinis šios šiuolaikinės ir jaunos kartos privalumas darbo rinkoje – lankstumas, iniciatyvumas ir tarpsritiškumas, t.y. įvairių sričių išmanymas. Jis pabrėžė, kad nereikėtų bijoti išeiti už savo komforto zonos ir su užsidegimu dirbti darbą, kuris tikrai patinka, kad ir už mažesnį atlyginimą.

„Darbdavys per darbo pokalbį ne tik skaito kandidato gyvenimo aprašymą, bet ir nori matyti entuziazmu degančias akis“,  ̶  pabrėžė jis.

Pats pavojingiausias – tikslų neturėjimas

Apie karjeros planavimą susirinkusiems studentams pasakojo KTU Alumnų asociacijos prezidentas, bendrovės „Lietuvos energija“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.

Jis pateikė dvi situacijas iš realaus gyvenimo. Pirmoji – apie žmogų, kurį darbai surasdavo patys, o kita – apie žmogų, kuris savo darbo vietos siekė visomis išgalėmis. Jo teigimu, kiekvienas sau turi atsakyti, kuriuo keliu jis turi eiti.

Pasak D. Misiūno, šios dvi situacijos puikiai atspindi žmonių bendrą suvokimą apie karjerą. Jis pats rinkosi antrąjį variantą – darė labai aiškius žingsnius link savo užsibrėžto tikslo.

„Yra tokia patarlė  ̶  pirmus 10 metų tu dirbi dėl savo vardo, o vėliau vardas dirba tau. Esu energetikas ir be ši sąvoka labai tinka, kalbant apie karjerą: jei nori, kad kažkas įvyktų, turi įdėti energijos. Taip ir čia  ̶  jei nori, karjeros reikia įdėti energijos. Nori geros karjeros – reikia įdėti geros energijos“, ̶  savo darbo principą atskleidė pašnekovas.

Jo teigimu, dabar absolventai iš karto nori būti direktoriais, tačiau niekas gyvenime taip greitai nevyksta.

„Turėkite tikslus karjeroje – judėjimas be tikslų yra labai pavojingas. Siekite žinių, o ne pareigų, nes pareigybę galima greitai sugalvoti ir įsteigti bet kurioje firmoje“,  ̶  pabrėžė D. Misiūnas.

Vieta, kur verslui leista klysti

Konferencijoje kalbėjusi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė, KTU Alumnų asociacijos narė Edita Gimžauskienė pabrėžė, kad šiandien universitetas ir verslas turi būti du neatskiriami dėmenys.

„Jei universiteto profesūra negalvos, ko reikia verslui ir gyvens užsidarę savo aplinkoje, nieko gero nebus. Lygiai taip pat verslas, nenorintis dalyvauti universiteto gyvenime, nekritikuojantys studijų programų, nesusikurs sau norimo darbuotojo“, – sakė ji.

Jos teigimu, universitetas turi išugdyti kuriantį, gebantį susikalbėti su kitos profesijos atstovais, žmogų.

„Manau, kad universitetas  ̶  ta vieta, kur galima išmokti klysti, įkurti savo pirmą verslą, bankrutuoti ir vėl viską pradėti iš naujo“,  ̶  pabrėžė E. Gimžauskienė.

Šaltinis - psichika.eu