Pastatų eksploatavimui Europos Sąjungos šalyse sunaudojama apie 40 procentų visos pagaminamos energijos, todėl namų energinis efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su šalies energijos tiekimo, saugumo, efektyvaus naudojimo klausimais. Vienas pozityvių pavyzdžių – Danija, kuri yra užsibrėžusi iki 2050 metų visiškai atsisakyti energijos gavybos, deginant iškastinį kurą – naftą, dujas ir anglis. Šiam tikslui pasiekti danai ne tik vysto atsinaujinančius energijos šaltinius, bet itin daug dėmesio skiria energijos naudojimo efektyvumui didinti. Pasitelkę Danijos ir Švedijos kolegų patirtį, pastatų energinį efektyvumą žada gerinti ir Lietuvos pastatų atnaujinimo specialistai.

Danijos ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Švedijos ambasada Lietuvoje kartu su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) bei Lietuvos savivaldybių asociacija surengė projektą, skirtą būsto renovacijos ekspertų patirties mainams. Jo metu specialistai iš Lietuvos lankė įvairius pavyzdinius objektus Danijoje ir Švedijoje, stebėjo, kaip gyvai atrodo pastatai, apie kuriuos Lietuvoje dar tik kalbama.

„Džiugu, kad Šiaurės šalyse jau kurį laiką sėkmingai taikomi pastatų renovacijos sprendimai bus pradėti įgyvendinti ir Lietuvoje, – teigė susitikime su Skandinavijos atstovais dalyvavęs kompanijos „Rockwool“ techninis vadovas Lietuvoje dr. Andrius Buska. – Šilumos nuostolius galima sumažinti net 4–7 kartus, tereikia mokėti pasinaudoti kitų gerąja patirtimi. Pavyzdžiui, labai daug šilumos prarandama per atitvaras, todėl iš išorės apšiltintuose pastatuose langus būtina montuoti pačiame šiltinimo sluoksnyje – toks sprendimas Lietuvoje dar yra naujovė.“

Vilniuje viešėjęs Alberslund komunos energetikos ekspertas, Danijos architektų asociacijos narys, Christian Oxenvad pasakojo, kad daug didesnį energinį efektyvumą lemia ir iš pirmo žvilgsnio paprasti sprendimai, pavyzdžiui, langams pasirenkant ne dviejų, o trijų sluoksnių stiklą. Ch. Oxenvad pabrėžė, kad planuojant pastato eksploatavimą, svarbu veltui neprarasti ir viduje sukuriamos energijos, todėl patalpų šildymui gali būti pritaikytas net ir kompiuterių serverių aušinimui naudojamas oras.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Vienas iš didesnių sunkumų, su kuriuo tenka susidurti renovacijos ekspertams Lietuvoje – tai gyventojų nenoras skirti pakankamai lėšų, kad būtų pasiekti norimi rezultatai. Tai ypač aktualu, kai turi būti iš esmės keičiama pasenusi ir šiuolaikinių energinio efektyvumo standartų nebeatitinkanti sistema, pavyzdžiui, visas vamzdynas. Anot susitikime diskutavusių specialistų, renovacijos planavimo metu sunku įtikinti gyventojus, kad reikalingos didesnės investicijos. Ypač dažnai pasipriešinimo sulaukiama iš mažų bendruomenių. Svečiai iš Skandinavijos šalių pripažino, kad žmonės labiau linkę lėtiems pokyčiams – langus keičia vienais metais, stogą – kitais, nors tai nebūtinai garantuoja geriausią darbų atlikimo kokybę.

Lietuvoje ir Šiaurės šalyse kol kas skiriasi ir kriterijai, kaip apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą. Pavyzdžiui, švedai, skaičiuodami lėšas, skiriamas didesniam pastatų energiniam efektyvumui pasiekti, įvertina ir tai, kiek pridėtinės vertės mokesčių projekto metu bus sumokėta valstybei, kiek darbams atlikti bus sukurta darbo vietų, kokių privalumų tai suteiks bendruomenei. Lietuviams kol kas svarbiau įvertinti lengviau palyginamus skaičius – kiek sumažės išlaidos šildymui ir kiek teks mokėti už renovacijai skirtų lėšų paskolą.

Vienas iš patirties mainų iniciatorių, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, pripažįsta, kad renovuojant pastatus sutaupyti galima daug daugiau. Pasak V. Serbentos, taikant standartines pastatų atnaujinimo priemones, sutaupoma apie 50 proc. energijos, tačiau to nepakanka. Lietuva mokosi iš Šiaurės šalių, kad pasiektų dar geresnių rezultatų. Tikimasi, kad sėkminga jau įgyvendintų projektų patirtis ir gyventojų atsiliepimai paskatins greitesnį ir pažangesnį pastatų renovacijos procesą visoje šalyje.

Šaltinis - litas.lt