Didžiosios Britanijos istoriko Orlando Figeso nuomone, kad Rusija galėtų judėti į priekį, jai reikėtų susitaikyti su savo labai sunkia ir tragiška istorija. Apie savo praeitį Rusija turėtų kalbėti atvirai ir sąžiningai. „Iš pradžių turėtų atsikratyti mitų – apie Didįjį Tėvynės karą, apie Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją, apie sovietinį progresą ir civilizaciją“, – patarė Londono Birbeko universiteto profesorius.
Britų istorikas O. Figesas teigė, kad rusai ilgą laiką gyvena savo istorinių mitų apsuptyje. Per vaizdo interviu VOA jis svarstė, ar įmanom suprasti Rusiją, nors sakė nepalaikąs mistinės idėjos esą Rusijos protu nesuvoksi, aiškino, kodėl ši šalis baiminasi Vakarų, kodėl iškiliausiu pasaulio žmogumi laiko Staliną.
Net užsieniečiai patiki rusų mitais
Žurnalistas istorikui sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas užsienio lyderiams ir žiniasklaidos atstovams nuolat aiškina esą jie nesupranta Rusijos istorijos, todėl nesugeba suvokti dabartinės Rusijos veiksmų. Klausė, ką apie tai mano O. Figesas.
O. Figesas: „Jei Rusija nori, kad ją gerbtų, ji turi daryti taip, kad jos veiksmai būtų verti pagarbos, o ne viskuo kaltinti Vakarų agresiją.“
„Kažką panašaus V. Putinas sakė Oliverio Stone'o filme, jis naudoja šį kaltinimą pagal savo istorijos supratimą, kad Rusija turį didžią valstybingumo tradiciją nuo Petro Pirmojo, Nikolajaus Pirmojo iki Lenino, Stalino laikų ir taip toliau. Idėja tokia: Vakarai nesugeba adekvačiai suvokti Rusijos, nes ši tradiciškai laikosi kitokio laisvės ir saugumo balanso, turi mažesnę demokratijos patirtį, todėl Vakarai turėtų būti kantresni Rusijai“, – sakė istorikas.
O. Figesas tai vadino savotiška mitologija, kuri lengvai keičia tikrą istoriją.
„Tai turi tam tikrą prasmę. Istorija nesuvokiama pačioje Rusijoje – ilgą laiką rusai gyvena savo istorinių mitų apsuptyje, o istoriografijos tradicija šioje šalyje nelabai išvystyta. Kai kurie užsienio komentatoriai patiki mitais apie rusišką išskirtinumą, rusų revoliucines tradicijas, kurios remiasi rusų kultūra. V. Putinas išmoko naudotis šia mitologija“, – teigė jis.
Istorikas buvo klausiamas, kaip vertina tai, kad Rusija tradiciškai baiminasi Vakarų agresijos ir ekspansijos. „Rusijos įsivaizdavimas, kad Vakaruose ji turi reikalą su valstybėmis, kaip potencialiais priešais, grindžiamas Rusijos įsivaizdavimu apie vietą pasaulyje. Daug kas Rusijoje yra įsitikinę, kad Vakarai apimti rusofobijos. Šito šaknys – XIX amžiuje, kai Britanija ir apskritai Europa baiminosi Rusijos ekspansijos. Tai susiję su 1848 metų įvykiais, kai Rusija slopino revoliucijas. Krymo karo laikotarpiu rusofobija neabejotinai buvo vienas iš Vakarų politikos elementų“, – pasakojo O. Figesas.
Jei Rusija nori pagarbos, ji turi būti to verta
Istorikas sutiko, kad rusofobijos vaidino tam tikrą vaidmenį Šaltojo karo laikotarpiu, iš dalies išliko iki dabar. „Vakarai visada rizikuoja nusiristi į rusofobiją vietoj to, kad subalansuotai vertintų Rusijos poziciją, o tai kelia Rusijos apmaudą, – teigė jis. – Šis jausmas šiandienėje Rusijoje labai stiprus. V. Putino režimas tuo naudojasi, deklaruodamas, kad „mūsų nesupranta, nevertina ir negerbia“, nors rusų tauta esą užimą ypatingą vietą pasaulyje.“
Pasak O. Figeso, istorinė mitologija, kurią naudoja V. Putinas, yra kliūtis ne tik Vakarų santykių su Rusija, bet ir Rusijos santykių su Vakarais vystymui. „Pirmiausia tai yra problema pačiai Rusijai, – pažymėjo istorikas. – Jei Rusija nori, kad ją gerbtų, ji turi daryti taip, kad jos veiksmai būtų verti pagarbos, o ne viskuo kaltinti Vakarų agresiją.“
Derėtų keisti požiūrį
O. Figesas buvo prašomas pakomentuoti žinia, kad pagal apklausą Rusijos gyventojai iškiliausiais pasaulinės istorijos žmonėmis laiko Staliną, V. Putiną ir Aleksandrą Puškiną.
„Akivaizdu, kad nostalgijos Stalinui arba stipriam lyderiui fenomenas atsirado tada, kai rusai pajuto praradę imperiją ir pagarbą – ne tik iš supančio pasaulio, bet pirmiausia patys savo atžvilgiu“, – teigė istorikas. Dabartinės Rusijos problema įvardijo tai, kad ji neturi istorijos, kurią galima būtų lengva naudoti kaip vystymosi pagrindą. Rusijos revoliucijos istoriją šiuo atžvilgiu nelengva naudoti. Būtent todėl rusai renkasi Staliną, V. Putiną ir net A. Puškiną.
„Tai savotiška didžios Rusijos valstybės epochos nostalgija, didžios rusų literatūros“, – mano britas. Tačiau istoriko O. Figeso žodžiais, įskaitant didžią rusų kultūrą ir daug skaitančią Rusijos visuomenę, labai abejoju, kad rusai šiandien skaito tiek, kiek skaitė prieš 15–20 metų.
„Kad Rusija galėtų judėti į priekį, jai reikėtų susitaikyti su savo labai sunkia ir tragiška istorija. Apie savo praeitį Rusija turėtų kalbėti atvirai ir sąžiningai, – kalbėjo istorikas. – Iš pradžių turėtų atsikratyti mitų – apie Didįjį Tėvynės karą, apie Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją, apie sovietinį progresą ir civilizaciją. Tai nereiškia, kad istoriją reikia juodinti, kaip dažnai išsireiškia V. Putinas ir kiti. Tai reiškia, kad rusams derėtų sąžiningai pažvelgti į savo praeities veidą.“
Šaltinis - lžinios.lt