Gediminas Jakubauskas

Tokios vienybės tarp 27 Europos Sąjungos valstybių vadovų jau senokai nebuvo. Balandžio 29 dieną, praėjus lygiai mėnesiui po to, kai Jungtinė Karalystė oficialiai paskelbė apie išstojimą iš Europos Sąjungos, ES vadovų susitikime gairės dėl „Brexito“ derybų buvo priimtos vienbalsiai.

Po šio susitikimo ir kai kurių ES valstybių narių vadovų komentarų apie Jungtinę Karalystę (JK) ministrė pirmininkė Theresa May tikisi sunkių derybų su Europos Sąjunga, tačiau pati neketina nusileisti ir pažadėjo įrodyti savo tvirtumą bei ryžtingumą. T. May dar kartą patvirtino savo poziciją: geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas.

Pagal naujausias apklausas opozicija prieš birželio 8 d. vyksiančius JK parlamento rinkimus vejasi valdančiuosius, tačiau T. May ir toliau gali tikėtis pergalės rinkimuose, siekdama užsitikrinti stiprų užnugarį „Brexito“ deryboms Britanijos parlamente.

Derybinės pozicijos smarkiai skiriasi

Europos Sąjungos vadovai į visą „Brexito“ procesą žvelgia skeptiškiau nei kovingai nusiteikusi T. May. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude Junckeris po susitikimo su Theresa May Londoną paliko, pasak jo, „dešimt kartų skeptiškesnis nei prieš tai“. Kaip teigia Europos Komisijos šaltiniai, T. May nerodė jokio noro leistis į kompromisus, o jos išdėstyti tikslai deryboms visai neatitinka realybės. Todėl derybų nesėkmės tikimybė – didelė, viršijanti penkiasdešimt procentų.

T. May ir toliau siekia, kad nuo pat derybų pradžios būtų kalbama apie laisvosios prekybos susitarimą. Tačiau ES tam bus pasiruošusi tik tada, kai bus išsiaiškinta dėl JK išstojimo detalių.

Premjerė taip pat laikosi nuomonės, kad jos valstybė pagal Europos sutartis nėra skolinga kitoms ES valstybėms narėms. Tačiau pastarosios pareiškė priešingai: JK yra skolinga Europos Sąjungai nuo 90 iki 113 milijardų eurų.

JK ministrė pirmininkė taip pat pasiūlė išspręsti ES piliečių teisių Jungtinėje Karalystėje ir britų teisių Europos Sąjungoje klausimus jau kitame Europos vadovų tarybos susitikime birželio pabaigoje, praėjus vos dviem savaitėms po rinkimų JK. ES piliečiai būtų traktuojami kaip kitų trečiųjų šalių piliečiai, o ES nori išsaugoti kuo daugiau dabar galiojančių teisių. ES piliečių teisių apsauga bus vienas pagrindinių derybų klausimų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

„Brexito“ pasekmės Airijai

Kokiu mastu „Brexitas“ sukrės ir pakeis visą šiuo metu galiojančią ir veikiančią tvarką Europos Sąjungoje, aiškėja, atidžiau pažvelgus į atskirus sektorius: automobilių gamybos pramonę, bankus, sveikatos apsaugą, maisto pramonę, asmenų judėjimą. Akivaizdu, kad vienu pažeidžiamiausių regionų gali tapti Airijos sala. Labai tikėtina, kad tarp Šiaurės Airijos, kuri priklauso Jungtinei Karalystei, ir Airijos Respublikos vėl gali atsirasti tikra siena su užkardais ir pasienio kontrolėmis. Tai bus ne tik našta žmonėms, bet ir ekonomikai. Airijos bendrovėms eksportuoti į Didžiąją Britaniją bus labai sunku, jei vėl bus įvesti muitai ir pasienio kontrolė. Pasaulyje populiarių Airijos produktų, kaip Guiness alaus arba Bailey‘s likerio, taip pat čederio sūrio gamyba ir eksportas gali labai stipriai pabrangti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai? EUROPARLAMENTARAS S. KELLY: ES BUS STIPRI, JEI STENGSIMĖS NĖ VIENO NEPALIKTI UŽNUGARYJE Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Kodėl žmonės pikti ant biurokratų arba atvirkščiai?“ Žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pareiškė ką mano apie artėjančius rinkimus SKAITYTOJO POZICIJA. LIETUVIŠKAS PASAS AR DVIGUBA PILIETYBĖ?

Bailey‘s pavyzdys rodo, kaip populiaraus grietinėlės ir viskio likerio gamybos procesus paveiktų „Brexitas“: gamybos grandyje likeris pagaminamas Airijos sostinėje Dubline, iš kur jis keliauja į Šiaurės Airiją išpilstyti į butelius. Po šio proceso likeris vėl grįžta į Airijos Respubliką, iš kur jis eksportuojamas į visą pasaulį. Jei transportas tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos užsilaikytų dėl pasienio kontrolių, tai likerio gamybos procesas pabrangtų keliais milijonais eurų per metus, o į šią sumą dar neįskaičiuoti galimi muitai. Panašiai ir Guiness alus: gaminamas Dubline, Airijoje, pakuoti išvežamas į Šiaurės Airiją ir iš ten vėl grįžta į Dubliną eksportui į daugiau nei 130 valstybių. Tai tik dviejų pasaulinių produktų skaičiai, tačiau realybėje tiekimo grandinės tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos yra taip glaudžiai persipynę, kad produktai perdirbimo, pakavimo ir išpilstymo metu kelis kartus pirmyn ir atgal transportuojami per sieną.

Tai galioja ir toms prekėms, kurios neskirtos eksportui į Jungtinę Karalystę. Ar realybė pasivys premjerę ir ji atsisakys savo iliuzijų, sužinosime jau po rinkimų birželio 8 d., tačiau spaudimas iš pramonės ir verslo tik didės.

Kas laukia Jungtinės Karalystės be pereinamojo laikotarpio priemonių išstojus iš ES

Apstu pavyzdžių, kaip galimai pasikeistų įprastas kasdienis gyvenimas. Pavyzdžiui, JK paliktų bendrą Europos oro erdvę ir prarastų narystę Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA); nebegaliotų ES ir JAV tarptautinio oro susisiekimo susitarimas „Open Skies”; daugelis skrydžių Europos oro uostuose tarp ES ir JK galėtų būti atšaukiami, nes avialinijos turi veikti iš ES teritorijos. Nežinia, ar jų veiklą teisiškai būtų galima nedelsiant užtikrinti, nes jau 2018 m. vasarą avialinijos turi pateikti skrydžių planus 2019 metams.

Dar vienas pavyzdys: JK piliečiai turistai, atostogaujantys ES teritorijoje, nebebūtų gydomi klinikose, išskyrus pirmosios pagalbos atvejus, nes nebegaliotų ES abipusis sveikatos draudimo pripažinimas. Nukentėtų ir didžioji dalis JK aptarnavimo sektoriaus, viešbučiai ir restoranai: didžioji dalis jų personalo iš ES valstybių narių nebeturėtų leidimo dirbti ir gyventi Britanijoje.

Pasekmės būtų akivaizdžios ne tik darbo rinkoje, bet visoje ekonomikoje: atsirastų muitai nuo 30 iki 40 procentų įvairiems eksporto produktams, ypač kai kuriems žemės ūkio produktams, vyktų muitinės patikrinimai.

Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus galimybės siūlyti paslaugas Europos Sąjungoje būtų stipriai apribotos, kaip ir transliavimo teisės skaitmeninėje srityje.

Stebina tai, kad JK vyriausybė iki šiol nesugebėjo išsamiau išnagrinėti potencialių padarinių, jei nepavyktų susitarti dėl pereinamojo laikotarpio priemonių su Europos Sąjunga. Nesutarimo atveju JK įgyja visai kitokį teisinį statusą. Jei jau JK ketina atsisakyti toliau būti Europos Sąjungos vidaus rinkos, ekonominės erdvės arba muitų sąjungos nare, tai ir ES turi ją traktuoti kaip bet kurią kitą trečiąją valstybę. JK būtų traktuojama kaip JAV ar Brazilija. Tai turėtų pasekmių visoms pramonės ir verslo atšakoms, oro transportui, telekomunikacijų sektoriui, viešbučių verslui, žemės ūkiui, moksliniams tyrimams ir bendradarbiavimui su ES visose srityse. Pasaulinėje prekyboje su trečiosiomis šalimis Jungtinė Karalystė prarastų ES lengvatines sąlygas.

Naujoji Zelandija, pavyzdžiui, turi susitarimą dėl tam tikros mėsos eksporto, kurią tiekia pagal kvotas be muitų ir pigiai į ES teritoriją. JK neteks naudos iš šio susitarimo, ir ji pati turės derėtis dėl naujo dvišalio susitarimo su Naująja Zelandija, ilgainiui gal ir geresnį sandorį galėtų sudaryti, jei Naujoji Zelandija tam būtų pasirengusi.

Europos Sąjunga savo valstybėms narėms daug išsikovojo: pagal išskirtinį susitarimą su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) gali subsidijuoti savus žemės ūkio produktus labiau, nei įprastai leidžiama. Šis susitarimas nebegaliotų JK žemės ūkio produktams. Be to, JK prarastų ES apsaugą dėl trečiųjų šalių dempingo. Šiuo metu, pavyzdžiui, siekdama apsaugoti savo rinką ES pigų plieną iš Kinijos papildomai apmokestina baudžiamaisiais muitais.

Žala, kurią visi šitie staigūs pasikeitimai ir papildomi nauji muitai atneštų, būtų labai kenksminga Jungtinės Karalystės ekonomikai. Jau dabar JK muitinės nesusitvarko su 60 milijonų muito deklaracijų per metus, o išstojus iš ES deklaracijų skaičius išaugtų iki 300 milijonų. Sistema turėjo būti atnaujinama, tačiau dėl „Brexito“ visas atnaujinimo procesas atidėtas.

Narystės ES nauda – ne tik muitai, kvotos ir prekybos politika

ES ekonomika gauna didelės naudos dėl daugelio ES taisyklių – daugiau nei kai kurie ES piliečiai linkę pripažinti. Kas žino, kad maži tarptinklinio ryšio mokesčiai tokio tarptautinio tinklo tiekėjo kaip „Vodafone” įmanomi tik todėl, kad kompanija veikia iš ES teritorijos?

Kas žino, kad visi pigūs telefono skambučiai ir pigus interneto ryšys yra susijęs su ES tinklų neutralumo taisyklėmis? Atvira interneto erdvė per valstybių sienas nėra duotas dalykas.

Technologijų įmonės ir duomenų centrų operatoriai tarpusavyje keičiasi duomenimis, ir tam taikomi atitinkami ES standartai ir taisyklės. Visa tai skamba labai techniškai, tačiau nuo visų šių taisyklių gyvybiškai priklausomi kai kurie verslo modeliai. Pramonės šakų atstovai, tarp jų ir JK ypač svarbaus finansų sektoriaus atstovai, jau dabar veržiasi į priekį, kad būtų pirmoje eilėje prie derybų stalo su Europos Sąjunga. Visi reikalauja pereinamojo laikotarpio susitarimų ir tikisi, kad JK ministrė pirmininkė nepaliks derybų stalo, jei rezultatai nebus tokie, kokių ji tikisi.

Laukia įtemptos derybos

Visi šitie pokyčiai, kurie mūsų laukia dėl „Brexito“, ir čia tik mažoji dalis jų detaliau apžvelgta, rodo, kad bet kokiu atveju mūsų laukia įtemptos derybos tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Tikimės, kad prie derybų stalo bus vadovaujamasi sveiku protu ir bus rasti kompromisiniai sprendimai, su kuriais abi pusės galės sutikti. Tai reiškia, kad, norėdama išvengti ekonominio sukrėtimo ir nežinomybės laikotarpio, Jungtinė Karalystė turės rasti bendrą susitarimą su Europos Sąjunga laisvosios prekybos sutarties ar panašiu formatu, nes pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles vienai valstybei negali būti taikomi nuliniai muito tarifai be plataus prekybos susitarimo.

Reikia tikėtis, kad šią realybę suvoks ir JK ministrė pirmininkė, o jos žodžiai „No deal is better than a bad deal“ (liet. geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas) bus tik nevykusi „skyrybų“ pradžios taktika. Tam, kad derybos netaptų Jungtinės Karalystės pažeminimu, šalies elitas turėtų savikritiškai pažvelgti į save ir atsikratyti požiūrio dėl JK išskirtinumo. Toks ryšių tarp ES ir JK nesuvokimas ir atvedė JK iki „Brexito“, kuris neabejotinai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių abiem pusėms.

Šaltinis - bernardinai.lt

Žurnalas „Europos laiku“ Nr. 25