Amsterdamas ir Paryžius pirmadienį per įtemptą balsavimą, kuris galiausiai baigėsi burtų traukimu, laimėjo teisę priimti dvi svarbias Europos Sąjungos (ES) agentūras, kai joms dėl „Brexit“ teks išsikraustyti iš Londono.
Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency, EMA) persikels į Nyderlandų miestą, o Prancūzijos sostinė taps naujais namais Europos bankininkystės institucijai (European Banking Authority, EBA).
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad sprendimas pasirinkti Paryžių yra šalies patrauklumo pripažinimas. Nyderlandai savo ruožtu būsimas EMA įkurtuves Amsterdame vadino gera naujiena visiems pacientams Europoje.
Abi priežiūros agentūros šiuo metu yra įsikūrusios Londono verslo centre „Canary Wharf“. Iki 2019 metų kovo, kai Didžioji Britanijos pasitrauks iš ES, jos turi išsikraustyti, mat privalo dirbti ES valstybės teritorijoje.
Pranašumai ir privilegijos
Į naujus Europos vaistų agentūros šeimininkus pretendavo 19 kandidatų: Amsterdamas, Atėnai, Barselona, Bona, Bratislava, Briuselis, Bukareštas, Kopenhaga, Dublinas, Helsinkis, Lilis, Valeta, Milanas, Portas, Sofija, Stokholmas, Viena, Varšuva, Zagrebas. EMA – viena įtakingiausių pasaulyje vaistų priežiūros institucijų. Nuo 1995 metų Londone veikianti agentūra vertina žmonėms ir gyvūnams skirtus medikamentus, atlieka jų priežiūrą. EMA padeda išduoti nacionalinėms institucijoms leidimus prekiauti vaistais visoje bendroje ES rinkoje. Agentūroje dirba 900 farmacijos ekspertų, biologų ir gydytojų iš visų Europos kampelių.
Dėl EBA, kuri turi 159 specialistus, varžėsi aštuoni kandidatai: Briuselis, Dublinas, Frankfurtas, Paryžius, Praha, Liuksemburgas, Viena, Varšuva. Šios institucijos užduotis – užtikrinti Europoje finansų stabilumą, įskaitant ES bankų sektoriaus vientisumą, veiksmingumą ir tinkamą veikimą. Ji stengiasi suderinti bankininkystės taisykles visose ES šalyse. 2011 metais įkurta institucija labiausiai žinoma dėl atliekamo bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Jo tikslas – įvertinti, kaip bankai atlaikytų finansų krizę, panašią į tą, kuri kilo 2008 metais.
ES narės kaip įmanydamos stengėsi liaupsinti savo miestų pranašumus, parengė blizgių brošiūrų, filmukų, pasiūlė daug privilegijų. „Mes taip pat turime labai stilingą karalienę, ir mums patinka žuvys su bulvių lazdelėmis“, – sakoma Amsterdamo filmuke, akcentuojančiame dviejų garsių britų gyvenimo dalių tęstinumą.
Valstybės narės žadėjo agentūrų darbuotojams suteikti įvairių privilegijų. Pavyzdžiui, Airijos vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi per 10 metų skirti 78 mln. eurų įvairioms išlaidoms padengti. Viena planavo atidaryti vaikų lopšelį-darželį, o Milanas siūlė galimybę lankytis sporto salėje. Italija net buvo priversta paneigti žiniasklaidos pranešimus, kad ji padidins savo karinį kontingentą Baltijos šalyse, jei šios pritars Milano kandidatūrai.
Nors jau seniai kalbama apie ES narių lygybę ir geografinę pusiausvyrą, posėdyje aiškiai buvo siekiama perleisti šias prestižines agentūras į Vakarų Europos valstybių rankas.
Lygino su „Eurovizija“
Rugsėjį Europos Komisija pateikė paraiškų vertinimą, kuris buvo atliktas remiantis įvairiais kriterijais, įskaitant susisiekimą, darbo sutuoktiniams perspektyvas ir mokyklas. Tačiau ES vykdomosios valdžios institucija pasistengė neparodyti, kam teiktų pirmenybę. Be to, balsuodamos valstybės narės neprivalėjo atsižvelgti į tą vertinimą.
Perkeliamų institucijų darbuotojai, kaip pranešama, nerimavo dėl kai kurių miestų kandidatų. Vaistų agentūros vidaus ataskaitoje buvo įspėjama, kad jei bus pasirinkti tam tikri miestai, joje greičiausiai liks mažiau nei 30 proc. darbuotojų. Be to, gali kilti visuomenės sveikatos krizė ir padaryta žalos Europos vaistų tvirtinimo sistemai. Konkretūs miestai neįvardyti, tačiau iš spaudai nutekintos informacijos matyti, kad nepopuliariausi kandidatai – Bratislava, Varšuva, Bukareštas ir Sofija.
EMA ir EBA likimą teko spręsti burtais, nes per tris įtemptus balsavimo dėl abiejų agentūrų ratus aiškūs laimėtojai nebuvo išrinkti. Diplomatai šį sudėtingą procesą palygino su „Eurovizijos“ dainų konkursu, kurio balsavimas – vienas labiausiai stebimų televizijos įvykių Europoje, be to, garsėja netikėtumais.
Kaip pasakojo vienas šaltinis, vyriausybės dėl abiejų agentūrų kovėsi labai atkakliai – varžėsi dėl kitų šalių paramos, užkulisiuose rengė karštas derybas. Tačiau kova akivaizdžiai buvo politinė. Atleistas Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as tvirtino, jog EMA favoritė turėjo būti Barselona, bet jos reputacijai labai pakenkė centrinė Ispanijos valdžia, kuri ėmėsi smurto regionui balsavus už nepriklausomybę.
Apžvalgininkų pastabos
Kai kurios naujesnės narės skundėsi, kad ES pamiršo 2003 metais duotą pažadą teikti pirmenybę agentūrų neturinčioms šalims. Tai – Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Kipras ir Slovakija. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia Europos lyčių lygybės institutas.
Europos politinio leidinio „Politico“ apžvalgininkai teigė, jog per šią procedūrą buvo sumenkintos Rytų ir Vidurio Europos šalys. Nors jau seniai kalbama apie ES narių lygybę ir geografinę pusiausvyrą, posėdyje aiškiai buvo siekiama perleisti šias prestižines agentūras į Vakarų Europos valstybių rankas. Čekijos ir Lenkijos diplomatai neslėpė nusivylimo sprendimu, o Slovakijos atstovas protestuodamas susilaikė nuo balsavimo per antrąjį ir trečiąjį ratus.
Bendrųjų reikalų tarybos posėdis vyko Vokietijai itin nepalankiu metu – šalis kaip tik dabar narplioja didelę politinę krizę. Stebėtojai buvo įsitikinę, kad EBA bus perkelta į Frankfurtą, bet jų prognozės nepasitvirtino. Tiesa, vokiečiai dėl to pernelyg nesisieloja, nes tai nekliudys ateityje vadovauti kitai institucijai – Europos Centriniam Bankui (ECB). Kai baigsis dabartinio prezidento Mario Draghi kadencija, vairą veikiausiai perims Bundesbanko vadovas Jensas Weidmannas. Jei Vokietija būtų gavusi EBA, jai būtų buvę kebliau pretenduoti į ECB prezidento postą.
„Politico“ apžvalgininkų žodžiais, įtempta kova dėl agentūrų atskleidė, kokia susiskaldžiusi yra ES. Vis dėlto didžiausia pralaimėtoja liko Jungtinė Karalystė. Europos Komisijos pranešime pažymima, kad agentūrų perkėlimas – tiesioginė pasekmė ir pirmas regimas „Brexit“ rezultatas.
Šaltinis - lžinios.lt