Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

Trečiadienį paskelbtame Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės dokumente teigiama, kad po „Brexit“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) neturėtų turėti „tiesioginės jurisdikcijos“ šalyje. Tiek tokios pozicijos kritikai, tiek ir ją palaikantys asmenys tvirtina, jog žodis „tiesioginė“ palieka galimybę, kad, net ir išstojusi iš Europos Sąjungos (ES), JK visiškai nenutrauks ryšių su ESTT.

Liuksemburge įsikūręs ESTT aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių, ES institucijų teisinius ginčus.

JK ministrė pirmininkė Theresa May ne kartą žadėjo, kad po „Brexit“ ESTT neturės jurisdikcijos šalyje. Per partijos susirinkimą praeitų metų spalį ji tikino: „Mes nesitraukiame iš ES tik tam, kad sugrįžtume į Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją. To tikrai nebus.“

Panašią žinią ji siuntė ir trečiadienį, kai vyriausybė paskelbė naujausią dokumentą. „Ką galėsime daryti, tai priimti savo pačių įstatymus – Parlamentas priims mūsų įstatymus. Britų teisėjai tuos įstatymus interpretuos ir Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas bus galutinis šių įstatymų arbitras“, – pažymėjo Th. May.

„Reikės tam tikro arbitražo“

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Įspūdingame Anglijos klube apdovanoti lietuvių golfo ir teniso žaidėjai Įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje organizuotas virtualus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti Konkursas „Lietuvos pristatymas Jungtinėje Karalystėje 2021 m.“ Ragina suklusti: emigrantų laukia piniginės išmokos Tarptautinis jaunųjų talentų konkursas įvyko jau 15-tąjį kartą

ESTT jurisdikcijai priklauso daugybė sričių, dėl kurių JK su ES tikisi sudaryti naujus susitarimus, tarp jų – dėl prekybos ir šalyje gyvenančių ES piliečių teisių.

Trečiadienį, prieš paskelbiant dokumentą, duodamas interviu BBC, teisingumo ministras Dominicas Raabas tvirtino: „Mūsų kaip vyriausybės įsipareigojimas nuo pat referendumo buvo visiškai aiškus – Europos Teismo jurisdikcija, sprendžiant ES ir JK ginčus, baigsis.“

Tad po pasitraukimo reikės „tam tikro pobūdžio arbitražo“, tačiau jis nebus artimas ESTT. Arbitražas yra instutucija, kurioje ginčus sprendžia neutrali trečioji šalis. Pasak D. Raabo, JK ir ES turėtų paskirti po arbitrą ir kartu sutarti dėl trečiojo. Ministro tvirtinimu, tai ne tas pats kas ESTT jurisdikcijos pripažinimas, nes ši institucija būtų „vienpusė ir šališka“.

Paklaustas apie žodžio „tiesioginė“ paminėjimą, politikas teigė: „Europos Teismo jurisdikcija bus nutraukta, kaip ir JK Aukščiausiasis Teismas nespręs ginčų tarp JK ir ES.“ Tačiau jis pridūrė, kad Jungtinei Karalystei atgavus savo teismų kontrolę neišvengiamai atsiras skirtumų tarp JK ir ES teisės, tad „žinoma, jog JK puse akies stebės, ką daro ES, lygiai taip pat, kaip ši stebės, ką daro JK“.

Už pasilikimą ES agitavusios organizacijos tvirtina, jog vyriausybė padarė didžiulę klaidą pareikšdama, kad pasitraukimas iš ESTT jurisdikcijos yra neperžengiama riba, derantis dėl „Brexit“. Pasak jų, dabar teks steigti naujus teismus, kurie atliks lygiai tą pačią funkciją kaip ir ESTT.

Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso daugybė sričių, dėl kurių Jungtinė Karalystė su Europos Sąjunga tikisi sudaryti naujus susitarimus.

Prieš „kietą „Brexit“ pasisakanti grupė „Open Britain“ mano, jog dabartinėje vyriausybės pozicijoje jaučiamas tam tikras „nusileidimas“. Grupės vardu kalbėjęs Leiboristų partijos atstovas Parlamente Chuka Umunna tvirtino, kad be „ginčų sprendimų sistemos, kurioje iš dalies dalyvautų Europos teisėjai“, JK vyriausybė negalės sudaryti nė vieno susitarimo, kuriuos norėtų pasiekti po „Brexit“.

Kiek anksčiau už „Brexit“ klausimus atsakingas sekretorius Davidas Davisas teigė, jog ESTT vaidmuo nėra būtinas, reguliuojant ES ir JK ateities santykius. „Jei Manchesterio „United“ vyksta žaisti su Madrido „Real““, jie neleidžia Madrido „Real“ paskirti teisėjo“, – praeitą mėnesį tvirtino D. Davisas.

Gali galioti ir po „Brexit“

Trečiadienį paskelbtame „Brexit“ derybų pozicijos dokumente teigiama, jog yra „daugybė precedentų, kaip spręsti tarp JK ir ES galinčius kilti ginčus“ be tiesioginės ESTT jurisdikcijos. Tačiau tarp dokumente minimų scenarijų yra palikta galimybė, kad ESTT turės tam tikrą įtaką ginčų sprendimams, pavyzdžiui, interpretuojant ES teisę.

Pasak BBC, kai kurie šaltiniai teigė nesureikšminti žodžio „tiesioginė“ ir tvirtino, kad po „Brexit“ ESTT sprendimai tiesiogiai nebebus taikomi JK, ir teismas nebegalės panaikinti JK vidaus įstatymų.

Tačiau paskelbtame dokumente neatmetama galimybė, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuris planuojamas po JK pasitraukimo iš ES 2019 metų kovą, ESTT šalyje išlaikys jurisdikciją.

Kita vertus, dokumente aiškiai įtvirtinta nuostata, kad po „Brexit“ JK gyvenantiems ES piliečiams būtų taikoma JK teisė. Tokia pozicija yra nepriimtina ES.

Seras Keiras Starmeris, leiboristų šešėlinis sekretorius „Brexit“ klausimais, pareiškė, jog „ministrės pirmininkės ideologinė pozicija, kad ateityje ESTT ar panašaus pobūdžio teismo institucija nevaidins jokio vaidmens, kelia riziką, jog Didžiajai Britanijai nepavyks pasiekti tokio susitarimo, kokio jai reikia“.

Liberalų demokratų lyderis Vince'as Cable'as teigė, kad iki šiol ESTT „puikiai tarnavo Didžiosios Britanijos interesams“, ir neturėtų būti peikiamas.

Pirmadienį Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) teismo, kuris aiškina Europos ekonominės erdvės susitarimo taikymą ES nepriklausančioms Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai, pirmininkas pasiūlė, kad vietoj ESTT galėtų būti naudojama jo institucija. Tačiau šis pasiūlymas gali suerzinti kai kuriuos eurospektiškus Konservatorių partijos atstovus parlamente, nes ELPA teismas, taip pat įsikūręs Liuksemburge, linkęs sekti ESTT linija.

Šaltinis - lžinios.lt