Violeta Bučiūtė
Tuščia vieta – štai kas liko iš euroskeptikų pažadų, kurie referendumo metu britus agitavo išstoti iš Europos Sąjungos. Po istorinio įvykio pastarieji mažais žingsniais traukiasi į šalį ir sprogdina prieš mėnesį pačių pūstus informacinius burbulus. Ypač tai palietė sveikatos apsaugos sistemą ir migraciją.
Piliečiai jaučiasi išduoti
„Liko visai nedaug laiko išgelbėti mūsų Nacionalinę sveikatos apsaugos tarnybą“, - prieš mėnesį tokiais teiginiais švaistėsi Jungtinės Karalystės euroskeptiškosios Nepriklausomybės partijos vadovas Nigelis Faragas.
Kaip ir buvo žadėta, didelę dalį rinkėjų balsų pavergė kalbos apie ekonomiškai silpstančią sveikatos apsaugos sistemą, dėl ko, pasak eurofobų, kalta ES.
Piliečiai, lemtingą dieną balsą atidavę už pasitraukimą iš Bendrijos, kitą rytą įsitikino, kad pasakos taip ir lieka pasakomis. Dėl „Brexit“ referendumo svaras patyrė didžiausią griūtį istorijoje. Žmonės pasijuto išduoti politikų, o rinkimų komisijų darbuotojai ryte pranešė, kad sulaukė prašymų pakeisti referendume atiduotą balsą.
Pažadų teorijos
Sveikatos apsaugos sistema
Oficialiai kampanijos „Leave“ (iš angl. palikti) šalininkai teigė, kad priklausymas ES Jungtinei Karalystei kas savaitę kainuoja 430 mln. eurų. Pasak eurofobų, šių pinigų užtektų kiekvieną savaitę pastatyti po naują visiškai įrengtą ligoninę.
Agitacinės reklamos balsuoti už pasitraukimą iš ES puošė net raudoną autobusą. Ant jo puikavosi vienas pažadų – pinigai, skirti ES biudžetui, bus panaudoti nacionalinei sveikatos sistemai.
Tai, kad Jungtinė Karalystė į ES biudžetą kas savaitę skiria 430 mln. eurų – tiesa, tačiau euroskeptikai nutylėjo faktą, kad šalis dalį lėšų susigrąžina, nes yra remiami vietiniai universitetai, moksliniai tyrimai, investuojama į infrastruktūrą.
„Kampanijos metu nesakiau, kad visi pinigai, kuriuos dabar skiriame Europos Sąjungai, bus panaudoti stiprinant nacionalinę sveikatos sistemą. Kalbėjau apie tų pinigų didžiąją dalį“, - po netikėto referendumo sprendimo teisinosi „Leave“ lyderis Iainas Duncanas Smithas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos lyderis N.Faragas. Jis pripažino, kad teiginys dėl ES biudžetui mokamų pinigų buvo klaida. Žurnalistų paklaustas, ar nuo šiol gali užtikrinti, kad 450 eurų bus skiriami ligoninėms, jis paprasčiausiai papurtė galvą sakydamas, kad negali.
„Niekada to nesakiau. Matyt, tai kampanijos „Leave“ klaida“, - sakė konservatorių partijos lyderis. Nepaisant dabar jau beprasmybe kvepiančių teiginių, internete gausu politinių debatų įrašų, kuriuose N.Faragas aiškino, jog ES biudžetui skiriamas lėšas reiktų išleisti Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemai ir mokykloms.
Migracija
Agitacinių kampanijų varžytuvių metu eurofobai spėjo Jungtinės Karalystės Vyriausybę apkaltinti ir tuo, kad nesusitvarko su migracija. Jie skelbė neva imigracijos mastus galima suvaldyti tik palikus Europos Bendriją.
Dabar balsus už išstojimą iš ES atidavę piliečiai sako, kad būtent dėl didelio imigrantų skaičiaus pastarieji taip ir balsavo.
Kampanijos „Leave“ šalininkas parlamentaras Nigelis Evansas BBC radijui po referendumo paskelbtų rezultatų sakė, kad dėl viešintos imigracijos pozicijos įvyko nesusipratimas.
Paklaustas, ar atvykstančiųjų skaičius nuo šiol gerokai sumažės N.Evansas teigė, kad pagal naują sistemą šalis galėtų kontroliuoti imigraciją, tačiau nepatvirtino, kad atvykėlių bus mažiau.
Tarp kitko
Po referendumo D.Britanijos valiuta (svaras) dolerio atžvilgiu krito 12 proc. Tai žemiausias šalies valiutos lygis per 30 metų.
Paskelbus referendumo rezultatus, jais liko nepatenkinti škotai. Todėl Škotijoje buvo prabilta apie antrąjį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Škotijoje 62 proc. rinkėjų balsavo prieš „Brexit“, o 32 proc. pareiškė norą išstoti iš ES bendrijos.
Narystei Bendrijoje karštai pritarė ne tik škotai, bet ir šiaurės airiai, kurių valdžia dabar prakalbo ir apie galimybę susijungti su Airija.
Po referendumo buvo atskleista, kad britai tą dieną dažniausiai į paiešką „Google“ vedė frazę: „kas yra Europos Sąjunga?“
Šaltinis - lsveikata.lt