Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ
Didžiosios Britanijos vyriausybė ne sykį žadėjo, kad 2019 metais šaliai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES) bloko piliečiams nebebus taikomas ir laisvas žmonių judėjimas. Tačiau trečiadienį šalis iš dalies pakeitė nuomonę – ji pageidautų, kad tarp ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos nebūtų įrengti jokie patikros punktai ar elektroninio patikrinimo sistemos.
„Abiejose sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos pusėse neturėtų būti jokio pobūdžio fizinės sienos infrastruktūros“, – tvirtino šalies ministrė pirmininkė Theresa May.
Tai reiškia, kad per šią sieną britams, airiams ir kitiems ES piliečiams galios laisvas judėjimas. O jei ES piliečiai be patikros galės patekti į Šiaurės Airiją, jie galės keliauti ir į kitus šalies regionus.
Daugelis britų, kurie praeitais metais balsavo už pasitraukimą iš ES, pagrindine savo pasirinkimo priežastimi nurodė norą, kad jų šalis susigrąžintų imigracijos kontrolę. Tačiau trečiadienį už pasitraukimą iš ES atsakingos ministerijos paskelbtame „Brexit“ derybų pozicijos dokumente, kuriame brėžiama vizija dėl Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio po „Brexit“, britų vyriausybė tvirtino, kad išduodama darbo leidimus ir kitomis priemonėmis ji sugebės kontroliuoti, kas galės pasilikti šalyje.
Jame teigiama, kad „imigracijos kontrolė nėra ir niekada nebuvo vien tik gebėjimas išvengti migrantų ir kontroliuoti jų atvykimą per Didžiosios Britanijos fizinę sieną“. Jame priduriama, kad imigracijos sistemos integrali dalis yra prieigos prie darbo rinkos ir socialinės apsaugos kontrolė.
Ypatingas regionas
Šiaurės Airijos ir Airijos pasienis yra itin keblus derybų dėl „Brexit“ aspektas, nes tai vienintelė Didžiosios Britanijos sausumos siena su ES. Atvira siena buvo vienas esminių veiksnių, lėmusių ekonominę gerovę, kuri buvo neatsiejama nuo taikos proceso Šiaurės Airijoje.
1998 metais pasirašius Gerojo penktadienio susitarimą, kuris padėjo užbaigti neramumų laikotarpį Šiaurės Airijoje, Didžioji Britanija pasienyje su Airija išmontavo karinius patikros punktus. Dabar Šiaurės Airiją ir Airiją teskiria linija žemėlapyje – kasdien 500 km ilgio sieną kerta tūkstančiai žmonių.
Didžioji Britanija pabrėžė, kad niekas, dėl ko bus sutarta derantis dėl šalies pasitraukimo iš ES, nepakenks Šiaurės Airijos taikos susitarimui. Vis dėlto vyriausybė pripažino, kad siekiant išsaugoti taikos procesą ir išlaikyti atviros sienos su ES privalumus reikės imtis sprendimų, neturinčių precedento. Ji teigė, kad ateityje tarp Didžiosios Britanijos ir ES galėtų būti sudaryta „muitų partnerystė“, kuri panaikintų poreikį tikrinti per sieną vežamas prekes.
Theresa May: „Abiejose sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos pusėse neturėtų būti jokio pobūdžio fizinės sienos infrastruktūros.“
Sprendžiant žemės ūkio ir maisto produktų klausimą viena išeitis galėtų būti „reguliavimo atitikimas“, kai Didžioji Britanija ir ES sutiktų išlaikyti tuos pačius standartus. Tačiau nėra aišku, kokį poveikį šis susitarimas turėtų Didžiosios Britanijos ateities deryboms dėl laisvosios prekybos su valstybėmis, kurios ne visai atitinka ES nustatytus standartus, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Valstijomis.
Kaip ir buvo tikėtasi, dokumente išreikšta pozicija, jog Šiaurės Airijos gyventojai galės pasirinkti, kurią pilietybę jie nori turėti: Didžiosios Britanijos, Airijos ar net abi. Teisę įgyti ES pilietybę Šiaurės Airijos gyventojai išlaikys ir Didžiajai Britanijai pasitraukus iš bloko.
Pasiūlymas dėl Šiaurės Airijos yra antras iš serijos dokumentų, nagrinėjančių įvairius skyrybų su ES aspektus. Derybos dėl pasitraukimo iš bloko atsinaujins šio mėnesio pabaigoje Briuselyje.
Leis judėti į priekį
Airijos užsienio reikalų ministro Simono Coveney teigimu, dokumentas „suteikia tam tikro aiškumo ir tikrai bus naudingas judant į priekį“. Tačiau, pasak jo, vis dar išlieka daug neatsakytų klausimų. Žurnalistams ministras pareiškė: „Tam nėra paprasto sprendimo. Jei būtų, jau būtume apie jį girdėję. Šiam klausimui reikės unikalaus politinio sprendimo.“
Šiaurės Airijoje naujausią dokumentą teigiamai įvertino Demokratinė junionistų partija (DJP), su kuria Didžiosios Britanijos konservatoriai yra pasirašę susitarimą dėl palaikymo parlamente. Pasak DJP atstovų, į dokumentą įtraukta daug jų pasiūlymų.
Tuo tarpu airių nacionalistų partija „Sinn Fein“, su kuria DJP dar nesugebėjo susitarti dėl naujos vyriausybės Belfaste, buvo ne tokia entuziastinga. Partijos lyderės regione Michelle O'Neill teigimu, Didžiosios Britanijos pozicija rodo, kad Šiaurės Airija „britų vyriausybei tėra trumpalaikis rūpestis“. „Esame šio proceso aukos“, – sakė ji.
Europos Komisijos atstovė spaudai Annika Breidthardt tvirtino, kad Didžiosios Britanijos poziciją pristatantys dokumentai, kurie buvo pateikti po kai kurių ES pareigūnų kaltinimų, jog šalis yra nepasiruošusi deryboms dėl išstojimo, yra „teigiamas žingsnis“. Pasak jos, „laikrodis tiksi ir tai mums leis padaryti pažangą“.
Šaltinis - lžinios.lt