Arvydas JOCKUS

Ne tik paprasti vartotojai, bet ir nemaža dalis Lietuvos verslo lyderių mano, kad kainos Lietuvoje kyla, nors oficiali statistika ir bankai šalyje fiksuoja defliaciją. Apgaulingą augančių kainų įspūdį, pasak analitikų, sudaro brangstančios kasdienės paslaugos.

Du penktadaliai (39 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų teigia, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2015 metais kils 2 proc. arba daugiau.

Tikisi didžiausios infliacijos regione

Pagal infliacijos lūkesčius Lietuva lenkia kitas regiono šalis dideliu skirtumu: antrojoje vietoje esančioje Bosnijoje ir Hercegovinoje 2 proc. arba didesnės infliacijos tikisi vos 23 proc. respondentų. Lenkijoje tokios infliacijos tikisi 19 proc., Latvijoje – 17 proc., o Estijoje – vos 10 proc. respondentų.

Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, 2015 metų rugsėjį apklaususi devynių Vidurio ir Rytų Europos didžiausių verslo įmonių vadovus. Tyrime dalyvavo respondentai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos, Hercegovinos, Čekijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Visame Vidurio ir Rytų Europos regione bent 2 proc. infliacijos tikisi 17 proc. apklaustų bendrovių vadovų, o penktadalis (22 proc.) mano, kad infliacijos nebus arba ji bus neigiama. Lietuvoje defliaciją prognozuoja tik 13 proc. vadovų.

„Praėjusiais metais vykdyto analogiško tyrimo metu Lietuvoje verslininkų, prognozavusių bent 2 proc. infliaciją, dalis taip pat buvo ženkliai didesnė negu bet kurioje kitoje regiono valstybėje. Aukšti infliacijos lūkesčiai tada buvo siejami su artėjančiu euro įvedimu Lietuvoje. Tačiau dabar esama kitų veiksnių: net ir įvedus eurą Lietuvos verslininkai tikisi aukštesnės infliacijos negu jų kolegos regione“, – sakė KPMG partneris Domantas Dabulis.

Fiksuoja metinius rodiklius

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kaip efektyviau planuoti savo finansus? Padės vertingi patarimai ir nemokamos programėlės Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę Prognozuojama bankrotų banga ir per kiek laiko atsigaus Europa: prireiks ne vienerių metų „Versli Lietuva“: 1 investuotas euras davė 15 eurų grąžos Lietuvos eksportui M.Dubnikovas: Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniais nei prieš krizę

Oficiali statistika rodo priešingus skaičius. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2015 metais bus fiksuojama 0,5 procento vidutinė metinė defliacija, o 2016 metais infliacijos rodiklis jau bus teigiamas, nors ir nedidelis (1,5 proc.), nes energija, lemianti kainų kritimą šiemet, kitąmet nebeturėtų pigti, o kitų kainų augimas turėtų šiek tiek paspartėti.

Panašios ir komercinio banko DNB prognozės: vidutinė metinė defliacija šiemet sieks 0,5 proc., o 2016 metais tikėtina 1,8 proc. infliacija.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metų spalio mėnesį metinė defliacija siekė 0,7 proc. Per metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 1,9 proc., o paslaugų – padidėjo 3,3 proc. Per metus labiausiai atpigo degalai, šilumos energija, kietasis kuras, pienas ir jo produktai, o labiausiai išaugo daržovių, drabužių, restoranų ir kavinių paslaugų, būsto nuomos paslaugos.

Verslininkai – irgi žmonės

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad verslininkai apsigauna, nes yra tokie patys vartotojai, kai ir visi Lietuvos gyventojai. „Iš tikrųjų atotrūkis tarp suvokiamos infliacijos ir tos, kurią fiksuoja statistika, – akivaizdus. Tačiau statistikų naudojamas krepšelis apima daug didesnį, negu kasdienio vartojimo, paslaugų ir prekių sąrašą. Tad statistika, be abejonės, yra objektyvesnė. Tuo metu „suvokiama“ infliacija dabar yra ypač veikiama paslaugų kainų. Statistika rodo, kad prekių (tiek maisto, tiek energetikos sąnaudų) kainos per metus krito, o paslaugos brangsta reikšmingai. Tad vartotojo, kuris kartą per mėnesį apsilanko kirpykloje, sąmonėje šios ar kitos paslaugos brangimas ilgai išlieka. Tas pats pasakytina apie valyklų, restoranų ir kitų kasdienių paslaugų kainas, – jos per metus pabrango apie 3 procentus“, – sakė ekonomistė.

Kodėl Lietuvos verslo lyderiai mano, kad kainos Lietuvoje šiemet kyla? Ar jie neturėtų „blaiviau“ vertinti kainas? I. Genytė-Pikčienė mano, jog verslininkai apsigauna kaip ir paprasti vartotojai. „Verslininkai irgi yra žmonės, kurie patiria daugiau išlaidų eidami į restoranus ir kavines, kur tikrai fiksuojamas ryškus kainų augimas. Galbūt jie daugiau išleidžia ir kitoms paslaugoms, kurios per metus pabrango. Apklausiami jie tiesiog „sugeneravo“ asmeninę patirtį,“ – svarstė banko analitikė.

Ekonomikai nereikšminga

I. Genytė-Pikčienė mano, kad defliacija nedaro neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, mat pinga daug importuotų prekių. „Lietuvos ekonomiką augino vidaus paklausa. O importuota defliacija mums netgi yra palanki, nes atpigusios importuotos prekės palieka daugiau pinigų vartotojų kišenėse. Jie gali daugiau taupyti ar vartoti“, – sakė ekonomistė.

DNB banko analitikė prognozavo, kad kitąmet kainos Lietuvoje nuosaikiai kils, nes augs vidaus paklausa ir vartojimas. Bankas tikisi ir apie 3 proc. ekonomikos augimo.

„Lietuva šiemet sėkmingai tvarkėsi su Rusijos embargo problemomis. Kita vertus, nors dėl eksporto šiemet Lietuvos ekonomikos kilimas sulėtėjo, bet augo investicijos, namų ūkių vartojimas, o tai palaikė ekonomikos pulsą. Tikimės, kad ši tendencija ir kitais metais išliks tvari. Tam nemažai priežasčių: gerėja darbo rinkos padėtis, nuo 4 iki 5 proc. per metus auga darbo užmokestis, o palyginti žema 1,8 proc. kitų metų infliacija žalos nepadarys. Prisiminkime, kad esame patyrę 5 proc. ir didesnę infliaciją. Makroekonomikos aplinkybės išliks palankios ir vartojimo kolona Lietuvos ekonomikoje išliks stipri. Natūralu, kad tai skatins šiek tiek atsitiesti kainas“, – vertino analitikė.

Šaltinis - lžinios.lt