Jungtinių Valstijų planas apginkluoti Ukrainos kariuomenę sulaukia vis daugiau tiek amerikiečių pareigūnų, tiek NATO partnerių kritikos. Kol JAV prezidentas Barackas Obama svarsto šią galimybę, o Ukrainoje toliau žūva žmonės, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai vėl bando rasti diplomatinį konflikto sprendimą.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį palaimino naują preliminarų taikos planą, o vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nuvyko į Maskvą savo iniciatyvą pristatyti Vladimirui Putinui. Susitikimas su P. Porošenka vyko už uždarų durų, tad politikai oficialiai neatskleidė jokių plano sąlygų. Nebent tai, kad jis parengtas remiantis Ukrainos teritorinio vientisumo principu, kaip prieš išvykdamas iš Prancūzijos žurnalistams sakė F. Hollande'as. Vokietijos kanclerei vakarykštis vizitas Maskvoje - pirmas nuo konflikto pradžios. Tačiau A. Merkel dėl susitikimo Rusijos sostinėje buvo nusiteikusi skeptiškiau nei Prancūzijos prezidentas. Ji pabrėžė, kad derybininkai veikia ne tik kaip neutralūs tarpininkai ir kad taika Ukrainoje svarbi visai Europai. Tačiau daug vilčių į derybas su V. Putinu kanclerė nedėjo. Nebuvo tikra ir dėl, kad jos bus paskutinės.

Premjeras įtaria spąstus

Kaip rašo Vokietijos dienraštis "Sueddeutsche Zeitung", naujasis Paryžiaus ir Berlyno planas rengtas A. Merkel, F. Hollande'ui ir V. Putinui derantis tarpusavyje, o pagrindinė jo sąlyga - suteikti separatistiniams regionams daugiau autonomijos, taip pat ir pastarosiomis savaitėmis užimtose naujose teritorijose. Šiuos žodžius Vokietijos pareigūnai paneigė.

Naujienų agentūra "Interfax" paskelbė, kad vienas trišalei kontaktinei grupei artimas šaltinis nurodė, jog A. Merkel ir F. Hollande'as pasiūlys Vakarų Europos atžvilgiu paprasčiausia sprendimą - įšaldyti konfliktą Rytų Ukrainoje, panašiai kaip buvo padaryta Padniestrėje, Moldovoje. Donecko ir Luhansko regionams gali būti suteiktas vadinamasis neapibrėžtas statusas. Minėto šaltinio manymu, toks siūlymas separatistams, paskelbusiems užimtas teritorijas "liaudies respublikomis", gali būti nepriimtinas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Kijevas taip pat neigia, jog Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai atskrido į Ukrainą spausti jos valdžią priimti V. Putino diktuojamas sąlygas. Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pabrėžė, kad naujas susitarimas numato Minsko paliaubų sutarties įgyvendinimą. Tačiau Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas vokiečių ir prancūzų iniciatyvą vertina skeptiškai. Anot jo, Maskva turi laikytis dar rugsėjį pasirašytų paliaubų sąlygų. "Sudaryti naują susitarimą, neįvykdžius pirmojo, man atrodo kaip spąstai", - sakė jis žurnalistams.

Paliaubų sąlygose buvo numatyta, kad Donbaso regione abi konflikto šalys turi sustabdyti karo veiksmus, atitraukti nuo fronto linijos sunkiąją ginkluotę ir paleisti visus karo belaisvius. Taip pat sutarta, kad Ukraina atgaus savo rytinės sienos kontrolę ir suteiks daugiau autonomijos separatistiniams regionams. Deja, Minsko susitarimas nebuvo įgyvendintas ir tikros paliaubos Rytų Ukrainoje niekada taip ir neprasidėjo. Priešingai - dabar, palyginti su rugsėjo mėnesiu, separatistai kontroliuoja dar daugiau Ukrainos teritorijos. Pasak Jungtinių Tautų, iš beveik 5 400 nuo 2014-ųjų balandžio Rytų Ukrainoje žuvusių žmonių maždaug 220 neteko gyvybės per tris pastarąsias savaites.

A. Merkel ir F. Hollande'o susitikimo su V. Putinu dieną separatistai ir Kijevo pajėgos paskelbė laikinas paliaubas Debalcevės mieste ir jo apylinkėse. Iš čia evakuota dalis civilių. Tūkstančiai jų prasidėjus karo veiksmams pabėgo iš miesto patys. Likusieji jau porą savaičių gyveno be šildymo, vandens ir elektros. Paliaubos galiojo nuo 9 iki 18 valandos. Tuo metu kituose regionuose netoli Donecko ir Luhansko separatistai ir toliau puldinėti Kijevo pajėgas.

NATO nesiųs Ukrainai ginklų Pranešama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama dėl sprendimo ginkluoti Ukrainos kariuomenę galutinį žodį tars sužinojęs, kaip klostėsi derybos Maskvoje. Atsiranda vis daugiau šio sumanymo oponentų. NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as per Aljanso susitikimą teigė, jog suteikus Ukrainai ginklų, Rusija irgi sustiprins savo paramą separatistams.

Europos lyderiai taip pat bijo, kad toks žingsnis tik dar labiau pakurstys nesantaiką, ir sako ginklų į Ukrainą nesiųsiantys. Vokietijos, Nyderlandų, Italijos ir daugelio kitų valstybių gynybos ministrai kartoja, kad šį konfliktą galima išspręsti tik diplomatinėmis priemonėmis, ekonominiu ir politiniu spaudimu.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Gudri Švedijos strategija pasiteisina? Pirmieji duomenys rodo, kad „kreivė, panašu, plokštėja“ KAIP SKANDINAVIJOS ŠALYS BANDO SKIRTINGAI SUVALDYTI KORONAVIRUSO PROTRŪKĮ: NEBEŽINOME, KAS IŠ MŪSŲ TEISUS Suomių laisvė: kodėl net su draugais pirtyje iš tikrųjų sveikiau būti nuogam? O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės Daiktų internetas: 5 pavyzdžiai, atskleidžiantys jo potencialą

Ketvirtadienį NATO sutarė steigti štabus Rytų Europoje ir kurti greitojo reagavimo pajėgas. Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško pareiškė, jog toks sprendimas privers Kremlių peržiūrėti savo gynybos planus, o tai neigiamai atsilieps Europos saugumui.

Buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad V. Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš vieną iš Baltijos šalių ir patikrinti, ar NATO tikrai mobilizuosis prieš tokį žingsnį. Danų politikas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, jis tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti ir Vakarų valstybių ryžtą ginti Baltijos šalis. Pasak A. F. Rasmusseno, tikrasis Kremliaus tikslas - sugriauti NATO narių solidarumą ir atkurti Rusijos dominavimą Rytų Europoje. „V. Putinas žino, kad jei atvirai atakuos NATO sąjungininkę, bus nugalėtas. Turime tai aiškiai suprasti. Bet jis yra hibridinio karo specialistas“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas.

Bando naujus ginklus

Iki konflikto Ukrainoje pastarąjį kartą Rusija kariavo 2008 metais Gruzijoje. Tuomet kai kurie jos armijos generolai buvo labai nepatenkinti, kaip prastai pasirodė šalies pajėgos, ypač modernios karybos srityje. Nuo tada Rusija įsigijo daug šiuolaikinės ginkluotės ir labai daug dėmesio skyrė karių mokymui. O Ukrainoje rusų kariuomenė, pasak britų analitiko Keiro Gileso, gavo puikią progą išbandyti, kaip jai pavyko modernizuoti savo ginkluotę ir karo metodus. Ukraina nevykdė panašios kariuomenės modernizavimo politikos ir dabar kenčia to rezultatus - negali numalšinti Rusijos remiamo separatistų maišto rytuose. P. Porošenka yra minėjęs, kad kariaudamas su Rusijos remiamais separatistais Kijevas kasdien išleidžia po 8 mln. dolerių. Ukraina atsidūrė taip arti bankroto, kaip niekada anksčiau.

2008-aisiais Rusijos karo ekspertai nustatė, kokios yra didžiausios jų šalies pajėgų silpnybės. Tai - nepakankamas nepilotuojamų orlaivių naudojimas stebėjimo ir taikymo tikslams bei prasti kariuomenės turimi elektros prietaisai. Šios sritys sulaukė ypač daug kariškių dėmesio. Todėl dabar, kaip tvirtina tiek nepriklausomi, tiek NATO ekspertai, tie prietaisai plačiai naudojami Rytų Ukrainoje. Kijevo pajėgoms labai trūksta saugių komunikacijos sistemų. Turint modernesnę techniką galima gana lengvai sutrikdyti Ukrainos karių bendravimą arba išsiaiškinti jų buvimo vietą ir nukreipti ten rusišką sunkiąją artileriją. Kijevas iš Jungtinių Valstijų yra gavęs radarą, padedantį nustatyti, iš kurios pusės atskrieja priešo sviediniai, tačiau kariams neturint sklandžios komunikacijos ši technologija duoda nedaug naudos.

Rusų tankai, ne kartą pastebėti Rytų Ukrainoje, taip pat gerokai pajėgesni negu ukrainiečių. Maža to, Kijevui trūksta su jais galinčios kovoti specialiosios ginkluotės. Separatistai ypač gerai geba atremti atakas iš oro, nes jų rankose - ne tik raketinės sistemos "Buk" (viena tokių, kaip įtariama, pernai buvo pašautas Ukrainos rytuose sudužęs Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas), bet ir nemažai lengvesnių, nešiojamųjų raketų.

Ekspertai pažymi, kad po karo Gruzijoje Rusija pradėjo dažniau rengti įvairius karinius mokymus ir siųsti į juos daugiau karių. O dabar, anot K. Gileso, Rytų Ukrainoje jie gali parodyti, ko išmoko tose pratybose. Jeigu modernizuotą kariuomenę pavyktų išbandyti ir kovojant su amerikiečių apginkluotais ukrainiečiais, Rusijai tai padėtų nustatyti, ar jos armija įstengtų mesti iššūkį NATO pajėgoms.

 

Šaltinis - lzinios.lt