"Aišku, galima likusiam pasauliui atsukti nugarą, bet istorija moko, izoliacija nuo visų stumia išsigimimo link", - mano žinomas Rusijos muzikantas Borisas Grebenščikovas. Jis yra vienas nedaugelio šios šalies garsenybių, nepritariančių Kremliaus politikai ir palaikančių Ukrainą.
Populiarus Rusijos muzikantas B. Grebenščikovas pastaruoju metu vengia dalyti interviu. Klausiamas, kodėl, paaiškino: "Manau, sėkmingai kuriantis žmogus viską pasako savo kūryba, o kitokie pokalbiai - nuo gudrumo. Aišku, kiekvienam malonu, kai teiraujamasi nuomonės, vadinasi, tave laiko svarbia persona, bet tai yra saviapgaulė. Bobas Dylanas kartą pasakė: "Svarbu - tik dainos, o aš esu jas pristatantis paštininkas." Visiškai sutinku su tokiu požiūriu. Paštininko nuomonė nieko neturėtų dominti." Jis tęsė, kad, nenorėdamas drumsti vandens, prieš pusantrų metų nustojo kalbėtis su žurnalistais. Muzikantas mano, kad jėga yra dainose, o pokalbiai tą jėgą iš jų atima. Todėl kai galiausiai sutiko duoti interviu portalui "Snob", B. Grebenščikovo atsakymai buvo trumpi.
Savas kelias
- Savo dainomis jūs buvote toli nuo politikos, bet naujame albume "Solj" ("Druska") vyrauja aktualios temos.
- Na, ką jūs! Pasakysiu nuoširdžiai: politika mane domina mažiau negu Gvatemalos žemės ūkis XIV amžiuje.
- Na, ką jūs! Pasakysiu nuoširdžiai: politika mane domina mažiau negu Gvatemalos žemės ūkis XIV amžiuje. Iš dalies todėl, kad politikai negaliu padaryti jokios įtakos. O kalbant apie aktualias temas, ne aš į jas kreipiu dėmesį, bet jos į mane, tam seniai pasiduodu. Dainos kaip veidrodžiai atspindi tai, kas vyksta aplinkui, o kartais net tai, ko dar nematyti.
- Koks jūsų požiūris apie tai, kas vyksta Ukrainoje?
- Man, kaip ir kiekvienam žmogui, dėl šio dirbtinai išpūsto konflikto sunku ant širdies. Bet kokius nesutarimus galima išspręsti taikiu keliu.
- Ar ką nors žiūrite per televizorių?
- Apskritai negaliu žiūrėti televizoriaus: šykštu, kai taip meluojama tiesiai į akis.
- Ar Rusija turi "savo kelią", ar rusai kuo nors skiriasi nuo kitų tautų žmonių?
- O kaipgi! Aišku, rusai skiriasi nuo kinų ar škotų. Mes, ačiū Dievui, turime savų nepakartojamų savybių. Tačiau tai nereiškia, kad esame geresni už kitus. Prieš Dievą visi lygūs. Visos kultūros viena nuo kitos skiriasi, bet panašumų jos turi daugiau negu skirtumų. Reikia džiaugtis bendrumu ir mokytis iš kitoniškumo. Tada judėsime į priekį. Aišku, galima likusiam pasauliui atsukti nugarą, bet istorija moko, izoliacija nuo visų stumia išsigimimo link. O kalbant apie "ypatingą" kelią, natūralu, kad savąjį kiekviena tauta ir kultūra turi.
Pagrindas
- Kokią norėtumėte matyti Rusiją?
Svajoju apie teisingą, išsilavinusią ir klestinčią šalį.
- Svajoju apie teisingą, išsilavinusią ir klestinčią šalį.
- Tikite, kad ateities Rusija bus tokia, kokia yra dabar?
- Čia nėra ką tikėti. Jeigu yra dabartis, vadinasi, bus ir ateitis. Rusija - tai šeštadalis sausumos, apgyvendinta žmonių. Kurgi jie dėsis? Juk nepradės kalbėti kita kalba, nepakeis tradicijų ir įpročių, netaps, tarkime, meksikiečiais. Dabartinės Rusijos ištakoms - tūkstančiai metų ir, panašu, rytoj gyvavimas tęsis. Vadinasi, išliks ir Rusijos kultūra.
- Ar norėtumėte, kad grįžtų sovietiniai laikai?
- Sovietinis gyvenimas man buvo nemielas, toks ir lieka. Gero gyvenimo nesukursi, kai pagrindas - apgavystė.
Trys valandos meilės
- Gruodį koncertavote Kijeve. Kokie jausmai apėmė ten važiuojant?
- Kijeve gyvenantys žmonės, kuriems patinka grupės "Akvarium" dainos, mūsų koncerto laukė metus. Važiavome su ilgesio jausmu, norėjome jiems dovanoti taiką. Koncertas buvo puikus, trys valandos meilės, jokių užuominų apie nacionalizmą ar kokių nors provokacijų. Prieš pasirodymą parą klajojome po Kijevą. Miestas nustebino šiluma ir geraširdiškumu. O per koncertą buvo tiek teigiamų emocijų, kiek ne visada sulaukiame kitur. Kijevas dabar net šviesesnis negu anksčiau.
- Ar asmeniniai santykiai su ukrainiečiais kiek nors pasikeitė?
- Santykiai su pažįstamais ukrainiečiais nepasikeitė arba beveik nepasikeitė. Žmonės svarbiau negu bet kokia politika. Ji patiria pokyčių, o žmonės lieka, ir mes tai žinome.
- Tiesa, kad kai pasirodė naujas albumas, atsirado problemų rengti koncertus?
- Kol kas, ačiū Dievui, nieko panašaus nebuvo.
Jausti dainą
- Naują albumą įrašėte su trimis muzikantais užsieniečiais, ir jis jau tapo vienu perkamiausių. Kaip sekėsi aiškinti žmonėms, nesuprantantiems rusų kalbos, apie dainų turinį?
- Tai kad nieko neaiškinau. Seniai pastebėjau, kad rusų kalbos nemokantys muzikantai būna dviejų tipų. Vieni prieš grodami klausia, apie ką daina, ir tada sako: "Gerai, Dabar aišku." Kiti ir be žodžių jaučia dainą. Ir vieni, ir kiti - geri atlikėjai. Beje, net kai kuriems rusų muzikantams niekada neateina į galvą įsiklausyti į dainų žodžius.
- Ar tekstas gali būti kaip instrumentinė muzika - lyg neturintis ypatingos prasmės?
- Esmė - kiek muzikoje sielos. Kiekviena gaida, tembras, žodis turi savo skonį, prasmę ir siekia tolius, esančius už protinio suvokimo ribos. Kai žmogus atlieka iš širdies, daina dėl to tampa gyva, ir viskas turi prasmę.
Šaltinis - lzinios.lt
Parengė Rasa PAKALKIENĖ