Interviu portalui POLITICO Australijos imigracijos politikos, į kurią vis dažniau dairosi Europos vadovai, kūrėjas Jimas Molanas pareiškė manantis, jog viskas, ko reikia Europai, kad išspręstų migracijos krizę, yra politinė valia.
Atsistatydinęs generolas ir Australijos prieglobsčio politikos bendraautorius J. Molanas teigia, kad migracijos krizė Europoje nėra neišvengiama. Australijos sėkmė, pasak jo, slypi „ne georgrafijoje, o valdžios veiksmuose“.
Molanas sako manantis, kad Europa galėtų perimti Australijos „trijų stulpų“ metodą: apsukinėti atgal laivus su migrantais Viduržemio jūroje, svarstyti prieglobsčio prašymus ne pačioje Europoje ir apgyvendinti pabėgėlių statusą gavusius asmenis užjūrio teritorijose.
Jo teigimu, laivų apsukinėjimas yra svarbiausia programos, kurią jis sukūrė, dalis. Jei laivas per daug prastos būklės, kad būtų galima jį grąžinti ten, iš kur išplaukė, tuomet Europa visuomet galėtų elgtis taip, kaip elgėsi Australija: perkelti migrantus į laivu pasiekiamas salas.
Antrasis Australijos sistemos „stulpas“ yra prieglobsčio prašymų svarstymas ne pačioje šalyje. Migrantų, kurie nelegaliai pasiekia Australiją, prieglobsčio prašymai svarstomi juos perkėlus į centrus Ramiojo vandenyno Nauru ar Papua Naujosos Gvinėjos Manuso saloje.
„Jei manote, kad žmonijai geriau nuo to, kad perkeliate žmones į Europą, jūs galite daug, daug kartų labiau padėti tokiose vietose kaip Jordanas, Libanas ar Turkije“, - teigė Molanas.
Trečiasis Australijoje taikomos programos elementas - prieglobsčio prašytojams, atvykusiems į Australiją laivu, yra neleidžiama apsistoti šalyje, net jei jiems suteikiamas pabėgėlio statusas. Vietoj to jie gali apsistoti Manuso saloje, Nauru ar trečiosiose šalyse, su kuriomis Australija yra sudariusi sutartis, tokiose kaip Kambodža, kuriai Australija moka pinigus už leidimą joje apgyvendinti pabėgėlius.
Pasak Molano, kai pabėgėliai ar migrantai susimoka tūkstančius dolerių už vietą laive tik tam, kad atsidurtų ten, iš kur pradėjo kelionę, sunaikinamas žmonių gabentojų verslas, nes jis mažiau žmonių nori naudotis jų paslaugomis.
Ko gero problematiškiausias Europai elementas iš šios Australijoje taikomos sistemos yra laivų apsukinėjimas Viduržemio jūroje. 2012 m. Europos žmogaus teisių teismas priėmė nuosprendį, kad Italija pažeidė tarptautinius žmogaus teisių įstatymus, kuomet Viduržemio jūroje apsukinėjo laivus su migrantais atgal į Libiją.
Australijos nevaržo Europos žmogaus teisių konvencija. Ji pasirašiusi Jungtinių Tautų pabėgėlių konvenciją, kuri neleidžia pabėgėlių išsiųsti atgal į šalis, kuriose jie gali būti persekiojami ar baudžiami dėl savo išvykimo. Australija tikina, kad nepažeidžia šių taisyklių, tačiau su tuo nesutinka organizacija Amnesty International. 2015 m. Australijos elgesį su prieglobsčio prašytojais Jungtinėse Tautose sukritikavo 110 valstybių. Tai daugiausia susiję su gyvenimo sąlygomis salose įkurdintuose pabėgėlių centruose.
Tačiau, nors Australijos sistema smerkiama Jungtinių Tautų kaip nežmogiška, parama jai kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse greitai auga.
Praeitų metų spalį Vokietijos vidaus ministras Thomas de Maiziere pasiūlė, kad migrantai, sulaikyti Viduržemio jūroje, būtų siunčiami į prieglobsčio prašytojų stovyklas Afrikoje, kol jų prašymas svarstomas. Austrijos užsienio ministras Sebastianas Kurzas taip pat kvietė Europą perimti Australijoje taikomą modelį.
Šaltinis - propatria.lt
Parengta pagal Politico.eu informaciją