Tomas FEDARAVIČIUS

Į Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusias valstybes – Ispaniją, Italiją, Graikiją – lietuvaičiai dažniausiai vyksta atostogauti, o grįžę dalijasi maloniais įspūdžiais apie daugelio skoniui nesvetimą pietiečių virtuvę bei palaimingą gyvenimo tempą. Tačiau ne vien siestomis, gurmaniškomis, vynu gausiai aplaistomomis vakarienėmis garsėja Pietų Europa. Čia galima pasisemti ir puikių idėjų namų interjerui.

Ispanų dėmesys vintažui

Taigi ką reikėtų žinoti, norint savo namuose įsirengti ispanišką interjerą? Kaip pažymėjo interjero dizainerė Milda Akseliejūnienė, ispaniškas interjero stilius išsiskira šiltomis spalvomis, kurios kuria romantišką ir jaukią atmosferą.

Spalvų ir tekstūrų įvairovė parenkama atsižvelgiant į patalpos dydį ir apšvietimą. Labai efektingai atrodys, kai didelis ir šviesus kambarys bus dekoruotas šviesiomis alyvų spalvomis ir pasteliniais tonais, apstatytas vintažiniais baldais ir papuoštas originaliais paveikslais .

„Ispaniškame intejere nelieka vietos mums labiau įprastam minimalizmui, kiekviena detalė tokiuose namuose – beveik meno kūrinys. Sienos puošiamos gobelenais ir paveikslais, baldus renkamės efektingus, pagamintus iš natūralaus medžios bei aptrauktus brangiais audiniais, užuolaidos tokiuose namuose kuo įvairesnio rašto, o miegamajame dažniausiai statoma didelė kaltinė lova su baldakimu“, - svarbiausias ispaniško interjero akcentus išvardijo M. Akseliejūnienė.

Ispaniško stiliaus spalvos – tai žemės, alyvų, jūros spalvos ir atspalviai bei įvairūs medžio tonai. Pavyzdžiui, virtuvėje gražiai atrodo natūralaus šviesaus medžio baldai, balti ir alyvų spalvos porcelininiai indai, rankomis siuvinėta staltiesė. Miegamajame gali vyrauti turkio spalva, o svetainėje – alyvmedžių. Dažniausiai tokiam stiliui kurti naudojamos natūralios medžiagos: stiklas, akmuo, keramika, medis, metalas ar tekstilė.

Pasirinkus namuose kurti ispaniško stiliaus interjerą, pagrindinių jo akcentų neabejotinai reikėtų laikytis ir svarbiausioje ispaniškų namų erdvėje – virtuvėje. Joje tiks įrengti atvirus medžio stelažus, medines lentynas, čia namų dvasią dar pabrėžia senovinė indauja. Indai, žinoma, gali būti ir nauji, bet būtinai – iš porceliano, ypač populiarios rankomis dekoruotos lėkštės, taip pat marmurinės grindys ir lubos su dekoratyvinėmis sijomis. Miegamajame, kaip jau minėjome, reikėtų pastatyti didelę vintažinę lovą, prie jos puikiai derės kompaktiška spinta arba staliukas žemomis kojomis.

Ispaniškas interjeras – tai formų ir daugybės senovinių daiktų pasirinkimo laisvė. Ypač meno dirbinių ir antikvarinių. Jei jums pavyks visa tai suderinti, kad kambarys neatrodytų užverstas gremėzdiškais senais daiktais, jausite Ispaniją savo namuose.

Itališkuose namuose šviesu ir erdvu

Tuo tarpu itališkas interjeras, pasak M. Aleksiejūnienės, yra miesčioniškesnis nei kaimiškomis tradicijomis apipintas ispanų propaguojamas namų apdailos stilius.

„Itališka interjero apdaila balansuoja tarp klasikinės prabangos ir moderno. Norint trumpai apibūdinti itališko stiliaus interjerą veikiausiai užtektų trijų pagrindinių žodžių: prašmatnumas, prabanga bei subtilumas. Tiems, kurie vertina prabangą, tačiau vengia absoliučios klasikos – toks interjeras yra bene geriausias pasirinkimas. Italai vis dar gyvena tobulos Renesanso architektūros apsuptyje. Garsių to laikotarpio meistrų – Piero della Francescos, Botticelli, Leonardo da Vinci, Caravaggio ir šimtų kitų garsių meistrų kūrinius galima rasti greta esančiame muziejuje, bažnyčioje ar gretimoje aikštėje. Todėl italų estetikos pojūtis toks išlavintas. Tačiau šiuolaikinės technologijos, mokslo pasiekimai stilingiems daiktams pridėjo tobulumo ir funkcionalumo, taip reikalingo šiuolaikiniam žmogui, įgalino sujungti klasiką ir moderną“, - aiškino M. Akseliejūnienė.

Gyvenamieji ir miegamieji kambariai itališkos interjero tradicijos namuose privalo būti kuo erdvesni. Jei nėra galimybės projektuoti didelio ploto kambarius, derėtų juos kuo mažiau apkrauti įvairiomis interjero detalėmis, tuomet bent optiškai bus erdviau.

Valgomojo bei svetainės erdvės italų namuose paprastai sujungiamos į vieną, o pagrindiniu erdvę jungiančiu akcentu tampa virtuvė. Tik labai retais atvejais virtuvė projektuojama kaip atskira patalpa.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Būsto nuoma per 10 m. labiausiai brango Estijoje ir Lietuvoje NT startuolis per pirmuosius metus sutelkė daugiau nei 5 mln. eurų Ar tikrai reikia nerimauti, kad NT rinkos rodikliai pasiekė buvusius prieš krizę? Lietuva tarp TOP3, nuomai išleidžiančių mažiausiai ES Būsto pirkėjams Lietuvoje – papildomos išlaidos

Italai labiausiai vertina dienos šviesos apšvietimą. Skirtingai nei daugelyje kitų pietinių valstybių, kur nuo pernelyg ryškios saulės šviesos saugomasi mažesniais langais, italai tradiciškai projektuoja namuose kuo masyvesnius, didesnius langus. Prie jų paprastai renkamasi kabinti lengvas, permatomo audinio dienines užuolaidas, naktinių apskritai atsisakoma.

Patalpų apšvietimui naudojami ir toršerai, ir masyvūs šviestuvai – kokį apšvietimo tipą reikėtų rinktis, priklauso ir nuo to, ar norima derinti moderną ir klasiką, ar visgi pasirenkamas vientisas modernus stilius.

Itališkuose interjeruose dominuoja dvi pagrindinės medžiagos: medis, iš kurio gaminamos grindys bei baldai, ir akmuo,daugiausia naudojamas įvairiems stalviršiams. Ispanišką ir itališką interjerą vienija simpatija senoviniams baldams.

Graikija – jūrų šalis

Graikišką interjerą, pasak M. Akseliejūnienės, iš kitų lengviausia atpažinti, nes čia vyrauja dvi esminės spalvos – balta ir mėlyna. Todėl graikišką estetiką galima drąsiai vadinti marinistinio (jūrinio) interjero pradininke.

Tai nereiškia, kad kaskart į namus įžengę turėtumėte pasijusti kaip įlipę į laivą. Kičas, norint pabrėžti išskirtinį skonį ar finansines galimybes, tampa vis mažiau priimtinas. Interjero detalės turėtų natūraliai sudaryti visumą. Įrengiant graikiško jūrinio stiliaus namus, tikrai nebūtina nukabinėti visų sienų inkarais, o svetainėje virš židinio įkurdinti ryklio iškamšos, kad namuose būtų juntama jūrų dvasia.

Graikiškam interjerui būdinga, kad sienos beveik visuomet dažomos baltai, tinkuojamos baltu kalkiniu tinku arba dekoruojamos mėlynų ir baltų tonų keraminėmis plytelėmis, kartais – iš Bizantijos atkeliavusiomis mozaikomis. Pačios sienos dažniausiai paliekamos grublėtos, nelygios, lyg sendintos ir primenančios šiuo metu interjero dizaine populiarų rustikos stilių. Lubos – balinamos, o sienas laikančios medinės ir pastogių sijos dažniausiai išlaikomos natūralios, medžio spalvos. Grindys taip pat klojamos medinės, o vėliau dažniausiai balinamos arba dažomos mėlynai. Jei šeimininkai nori kuo daugiau prabangos, grindis kloja keraminėmis plytelėmis arba Viduržemio jūros regione populiaria terakota. Plytelėms pasirenkamas tikslus, perspektyvinis geometrinis raštas arba mozaikos ornamentai.

„Tokio stiliaus namuose labai svarbu tinkamai parinkti tekstilės gaminiai – jūreiviškų dryžių tikrai negalima vengti. Tinka iš šiurkščios, tačiau nesunkios medžiagos pagaminti kilimėliai, užuolaidos, baldų užtiesalai. Jie turėtų suteikti lengvumo įspūdį, užuolaidos ar kiti pakabinami audeklai primintų bures, - juk skriejame per bangas. Sunkioms interjero detalėms jūrinio stiliaus namuose – ne vieta“, - aiškino M. Akseliejūnienė.

 

Šaltinis - lžinios.lt