Daugelį metų dėl griežtų įstatymų ir konservatyvių tradicijų Saudo Arabijos gyventojoms įsidarbinti buvo labai sudėtinga. 60 proc. šalies universitetų absolventų sudaro moterys, bet vos 13 proc. šios Arabijos pusiasalio karalystės moterų dirba. Tačiau ši tendencija po truputį kinta.
Remiantis Saudo Arabijos darbo ministerijos duomenimis, 2010 metais privačiame sektoriuje dirbo 55 tūkst. moterų, pernai – jau 454 tūkstančiai. Žinoma, dalis jų gali būti tik fiktyvios darbuotojos, įtrauktos į firmų apskaitą, norint patenkinti valdžios nustatytas kvotas įdarbinti daugiau žmonių. Tačiau net jei vos pusė iš oficialiai dirbančių arabių iš tiesų pasirodo darbo vietose, šis rodiklis nuteikia gana optimistiškai.
Trūksta patirties
Tokį pokytį nulėmė aktyvisčių veikla ir vėlionio karaliaus Abdullah bin Abdulazizo šioje srityje vykdytos reformos. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis priėmė kelias moteris į Konsultacinę Asamblėją, paskyrė pirmąją ministro pavaduotoją moterį ir išplėtė sąrašą profesijų, kurias gali praktikuoti moterys. Anksčiau jos dažniausiai dirbdavo viešajame sektoriuje, būdavo mokytojos arba gydytojos.
Dabar arabėms leidžiama dirbti mažmeninės prekybos srityje ir viešbučiuose; 2013-ųjų pabaigoje suteikti pirmieji leidimai moterims užsiimti teisine veikla, be to, karalystė samdo savo pilietes ir į diplomatines pozicijas. Arabėms taip pat leista dirbti laikraščių redaktorėmis ar vesti televizijos pokalbių laidas.
Nors Saudo Arabijos aukštųjų mokyklų absolventės turi aukštą kvalifikaciją ir nori dirbti, daugeliui jų trūksta elementarių žinių ir darbovietėse reikalingos patirties. Didelė dalis arabių apskritai nėra bendravusios su priešingos lyties atstovais, išskyrus savo šeimos narius.
Saudo Arabijoje įsikūrė pirmoji žmogiškųjų išteklių agentūra, kuri stengiasi į viešąjį sektorių pritraukti kuo daugiau moterų. 2013-aisiais įmonė organizavo pirmąsias dirbtuves, kuriose arabės mokomos, kaip elgtis per darbo pokalbį arba kaip parengti gyvenimo aprašymą. Dabar tokios dirbtuvės tapo kasmetinės. Taip bandoma sumažinti skirtumą tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių ir dirbančių šalies piliečių. Pirmaisiais metais dirbtuvėse dalyvavo 45 samdomų darbuotojų ieškančios privataus sektoriaus bendrovės. Šiemet renginys vyks jau trijuose miestuose ir į jį ketina suvažiuoti apie 300 įmonių atstovai. Taigi auga ne vien dirbti norinčių moterų skaičius, bet ir tokių darbuotojų paklausa rinkoje.
Papildomos kliūtys
Saudo Arabijos įstatymai nustato, kad visos šalies moterys, neatsižvelgiant į jų amžių, privalo turėti globėją vyrą. Tai gali būti tėvas, brolis, vyras ar net sūnus. Be jo leidimo arabės negali užsiimti įvairiausia veikla: keliauti, dirbti, susituokti, išsiskirti, atsidaryti sąskaitą banke ar net gydytis. Nuo pačios šeimos konservatyvumo priklauso, ar labai griežtas bus šis globėjas, ir tradicijos atskiruose namuose dažnai skiriasi.
Nors šiokia tokia pažanga padaryta, moteriai įsidarbinti ne mokytoja ar medike vis dar didelis iššūkis. Kai kurios įmonės net sako sulaukiančios skundų ir grasinimų iš gyventojų, kurie prieštarauja moterų teisei pasirinkti darbo vietą.
Be to, Saudo Arabijos gyventojoms draudžiama vairuoti. (Tai vienintelė šalis pasaulyje, taikanti tokį draudimą.) Ši teisės norma dar labiau apsunkina jų galimybes įsidarbinti. Labiau pasiturinčios moterys turi savo asmeninius vairuotojus, o kai kurios didesnės bendrovės pačios parūpina transportą savo darbuotojoms, tačiau tokia praktika nėra dažna, be to, ji brangiai kainuoja.
Įleidžia tik moteris
Stengiantis įdarbinti daugiau moterų, kuo mažiau erzinant konservatyvius šalies gyventojus, kurie nenori, kad arabės bendrautų su vyrais, su kuriais šių nesieja kraujo ryšys, kai kurios įmonės kuria biurus, į kuriuos įleidžiamos tik moterys.
Pavyzdžiui, naujame verslo centre šalies sostinėje Rijade dirba apie 500 arabių. Jos teikia finansų ir žmogiškųjų išteklių paslaugas įvairiems klientams, įskaitant pasaulinį inžinerijos milžiną „General Electric“, naftos ir gamtinių dujų įmonę „Saudi Aramco“ ir kitus. Šis centras pradėjo veiklą pernai ir jo vadovybė tikisi iš viso įdarbinti apie 3 tūkst. moterų.
Apklausos rodo, kad daugelis moterų mieliau dirbtų tokiuose biuruose, nes tuomet jos gali nesirūpinti dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Be to (ir ši priežastis, atrodo, daug svarbesnė), tuomet šeimos nariai ramiau reaguoja į tai, kad moteris dirba. Tačiau išlaikyti tokius biurus darbdaviams kainuoja brangiau: reikia įrengti atskirus įėjimus, atskirus vonios kambarius ir panašiai. Taigi, tam ryžtasi nedaug bendrovių. Be to, įmonės, nusprendusios imtis tokios taktikos, sulaukia kritikos, kad problemos taip nesprendžia, o tik dar labiau skatina segregaciją arabų visuomenėje.
Šaltinis - lzinios.lt
Parengė MILDA BARONAITĖ