Žinau, kad šis tekstas turi būti kiek įmanoma trumpesnis – statistika rodo, kad čia [1] ilgai neužsibūsite. Tiesą sakant, nemaža dalis jūsų jau nubyrėjo. Net 61 skaitytojas iš 161 – o tai sudaro 38 procentus – straipsnį išjungė vos pradėjęs skaityti. Juos nuviliojo kita informacinio srauto įdomybė.
Taigi, iš 161 skaityti pradėjusio žmogaus dabar liko 100. Tačiau ir vėl neilgam, nes kai kurie atsidūrėte toje teksto dalyje, kur, norėdami pamatyti daugiau, turite kompiuterio pele pavažiuoti žemyn. Remiantis statistika, iš 100 čia pasilikusiųjų dar 5 nesivargins pajudinti piršto ir žemyn nepavažiuos.
Dabar jūsų 95. Draugiška, jaukesnė minia, sudaryta tik iš žmonių, tikrai norinčių čia būti. Ačiū jums, bičiuliai, kad skaitote! Jau buvau susirūpinęs jūsų gebėjimu susikaupti… luktelkit sekundėlę, negi tikrai jau dabar feisbuke dalinatės nuoroda į šį straipsnį? Jūs jo dar net neperskaitėte! Ar nebaisu, kad kiek toliau tekste pradėsiu dėstyti ką nors tikrai kraupaus, kam jūs visiškai nepritariate?
Štai ir dar būrelis iš čia pasilikusiųjų ką tik nusprendė toliau nebeskaityti ir pereiti tiesiai prie komentarų. Rimtai? Jūs dar net neturite ką pasakyti – juk rimtosios teksto dalies net nepradėjau dėstyti.
Noriu pasakyti, kad tik maža dalis jūsų straipsnius internete skaitote nuo pradžios iki pabaigos.
Ilgą laiką tą įtariau stebėdamas komentatorius, po tekstais rašančius lygiai tą patį, kas jų gilumoje jau yra parašyta. Kitaip sakant, ko tikrai nebūtų reikalo rašyti, jei komentatoriai būtų pirmiau paskaitę tekstus, po kuriais komentuoja. Ilgai spėliojau, o dabar šitam savo įtarimui pagrįsti turiu įrodymų.
Interneto srauto duomenų analitiko paprašiau paaiškinti, kaip mūsų interneto svetaine [2] naudojasi lankytojai, tiksliau sakant, kaip skaitomi mūsų tekstai.
Pateikta analizė rodo, kad skaitytojai negeba susikaupti. Kuo daugiau teksto parašau, tuo daugiau jūsų atsijungia. Ir dėl to kaltas visai ne aš, nes lygiai tas pats dėsnis galioja visai internetinei erdvei. Pradėję straipsnį skaityti žmonės labai retai jį perskaito iki galo. Daugybė jūsų neįveikia net pusės juos sudominusio teksto.
Dar labiau nuvilia tekstų skaitymo ir dalijimosi jais ryšys – daugelis žmonių socialiniuose tinkluose straipsniais dalijasi jų iki galo neperskaitę. Jeigu jūsų draugas tviteryje ar feisbuke rekomenduoja straipsnį, nebūkite tikri, kad jis tikrai gerai žino, kuo dalinasi.
Šis tekstas dabar pailgėjo iki kelių šimtų žodžių ir, remiantis analizės duomenimis, iš kiekvieno šimto skaitytojų, neperšokusių kitur dar pačioje teksto pradžioje, šioje vietoje jau liko viso labo pusė pačių ištvermingiausiųjų.
Su ištvermingiausiais noriu pasidalinti nuostaba: labiausiai man nesuprantami tie 5 nuošimčiai žmonių, kurie tekstą atsiverčia, tačiau pelės taip ir nepajudina. Žinote, ką toks „skaitytojas“ pamato tipiniame mūsų svetainės straipsnyje? Pavadinimą ir didžiulę nuotrauką po juo ar dar, geriausiu atveju, pirmus du teksto sakinius. Labai didelė tikimybė, kad teksto visai nebus matyti. Ir vis dėlto nepasivarginama pažiūrėti net pačios teksto pradžios. Kodėl tada tokie žmonės išvis spaudžia nuorodą į straipsnį? Juk jiems pakanka pavadinimo. Žinau, kad šis principas galioja visoje interneto erdvėje: stebėtinai daug žmonių, nors straipsnį atsiverčia, jo skaityti taip ir nepradeda.
Visa šita informacija labai erzina. Gal skaitytojui tai ir nėra savaime suprantama – ir nebus suprantama, jeigu šuo metu jau kitame kambaryje žiūrite serialą – bet teksto kūrimas atima daugybę energijos ir laiko. Aš įpratęs labai rimtai pasverti net ir pačioje teksto pabaigoje esančius žodžius. Kad ir dabar – sėdžiu ir mąstau, kokius žodžius toliau parinkti ir kiek dar galiu parašyti nerizikuodamas, kad nustosite skaitę. Tai tiesiog varo į neviltį, nes tiek daug dar noriu jums pasakyti. Tik vėlgi, pažvelgęs į analizę, spėju, kad dabar jūsų belikę kiek mažiau nei 25 proc.
Savaime aišku, kaip ir kiekvienas, publikuojantis tekstus interneto erdvėje, noriu, kad jie būtų gausiai skaitomi, kad jais dalintumėtės su tais, kuriuos pažįstate, tviteryje, feisbuke ar elektroniniu paštu. Bet dabar jau žinau, kad jei jums į galvą atėjo mintis šiuo tekstu pasidalinti – jūs tai jau padarėte gerokai seniau ir labai gali būti, kad vos perskaitę antraštę ar pamatę nuotrauką po ja. Vadinasi, ko norėjau, jau pasiekiau ir tai, ką rašau dabar, nebėra taip svarbu.
Man, kaip rašytojui, vis dėlto sunku su tuo susitaikyti. Kita vertus, kaip skaitytojas visai nesu nustebęs. Kiekvieną dieną skaitau daugybę straipsnių ir su kitais žmonėmis socialiniuose tinkluose dalinuosi dešimtimis nuorodų. Kiek iš jų būnu perskaitęs nuo pradžios iki galo? Jeigu visai atvirai – ir tai galiu pasakyti drąsiai, nes šios teksto dalies tikriausiai nebeskaito net mano mama – tikrai toli gražu ne visus. Ko gero, taip pat elgiamasi ir už interneto ribų, pavyzdžiui, su elektroninėmis knygomis ar internete transliuojamomis televizijos laidomis, filmais. Išjungti ar perjungti ką nors kitą yra lengviau nei kada nors anksčiau. Vien praėjusiais metais nebaigiau žiūrėti pustuzinio filmų. Didžiąją jų dalį išjungdavau, pažiūrėjęs vos pusę. Savo elektroninių knygų skaityklėje vis turiu keletą knygų, kurių perskaičiau viso labo pirmąjį skyrių. Ir nepaisant to, kad jos man nuoširdžiai patiko – taip patiko, kad jas drąsiai rekomenduočiau visiems. Iki galo neperžiūrėjau ir geros britiškos dramos – nutraukiau, tikėdamas kada nors prie jos grįžti.
Ar didelė tikimybė, kad grįšiu? Nemanau.
Galbūt taip yra dėl gyvenimo tempo ir pasirinkimų gausos. Juk tikrai norėčiau kiekvieną pradėtą darbą pabaigti. Norėčiau, kad ir jūs turėtumėte jėgų užbaigti. Bet ką aš bandau apgauti? Juk esu labai užimtas. Ir jūs užsiėmę begale visokiausių dalykų. Be to, šį straipsnį kaipmat galite pakeisti kitu, labiau intriguojančiu. O gal jūsų dėmesį staiga atitraukė galimybė pažiūrėti videoreportažą, išgirsta muzika, suskambėjęs telefonas arba jūs tiesiog užsimanėte pavalgyti ir nuėjote nuo kompiuterio, o grįžę pradėto teksto skaityti taip ir nepabaigėte.
Sakyčiau, visai neprastai apibendrinau. Bet kam tai rūpi? Tikrai ne jums, kitu atveju dar būtumėte čia.
[1] Turima omenyje interneto svetainė www.slate.com, pagal kurios informaciją parengtas šis tekstas.
[2] Tekste aprašomo tyrimo metu buvo atlikta interneto svetainės www.slate.com lankomumo ir skaitomumo analizė. Tyrimą atlikusi bendrovė nurodė, kad rezultatai atitinka ir paaiškina universalias tekstų skaitymo internete tendencijas.
Šaltinis - bernardinai.lt